• Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui •
 
Apklausa
Kokia tema Jums yra aktualiausia?

Utenos miesto naujienos
kelionių, išvykų įspūdžiai
mokslas, studijos
jaunimo organizacijų veikla
kita


PIRMADIENIS
2019-08-19


Vardadienius švenčia:


Šiandien:




(prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com)

Pakalbėkim...
Vardas:


Žinutė:






Draugai






Tarp mokyklos sienų...Kas iš tiesų yra mokykla
2011-06-02, 11:21:42
Monika Morkūnaitė




Atėjus vasarai, didžiausiu mokinių džiaugsmu tampa pagaliau besibaigiantys mokslo metai ir naujais iššūkiais bei potyriais kvepiančios atostogos. Dauguma jaunuolių džiaugiasi, kad pagaliau turės laiko savo mėgstamai veiklai, nebereikės keltis ankstyvą rytą, o vakare sėdėti prie krūvos namų darbų. Tačiau ne visiems išsvajotosios vasaros atostogos atneša vien tik džiaugsmą. Bene labiausiai aptarinėjama tema vasaros pradžioje tampa abiturientai, kuriems ši mokslo metų pabaiga yra kur kas daugiau. Negana siaubą keliančių egzaminų ir neraminančios nežinios dėl savo ateities, ne vienam abiturientui – parodo jis tai, ar ne – širdį suspaudžia mintis, kad jis priverstas užversti vieną spalvingiausių ir gražiausių puslapių savo gyvenime ir visam laikui palikti mokyklą.
Sakoma, kad tai, kas mums brangu, dažniausiai pradedame vertinti arba kaip reikiant įvertiname tik tuomet, kai to netenkame. Galbūt panašiai yra ir su mokykla? Juk dažnai paaugliams yra juokinga klausytis, kaip jų tėvai ar seneliai sakosi norintys bent vienai dienai sugrįžti į mokyklą. Tačiau vis dažniau apie tai prasitaria ir studentai. Juk tie dvylika metų – tai ne šiaip sau prievartinis formulių ir įvairiausių taisyklių kimšimas į galvą, o iš tiesų kur kas daugiau. Mokykla išmoko žymiai daugiau, nei kartais galima pagalvoti. Visų pirma, paminėsiu tai, kas paprasčiausia ir aiškiausia – į mokyklą einame tam, kad gautume žinių. Ir visai nesvarbu, kad ne viskas sekasi ar patinka, tai yra natūralus dalykas, rodantis, kad žmogus geba rinktis ir mąstyti. Nesimokydami visų rūšių dalykų mokiniai niekuomet taip ir nenuspręstų, kuria kryptimi nori pasukti ir susieti savo gyvenimą. Ar yra humanitarai, ar „tiksliukai“, mokiniai dažniausiai supranta vyresnėse klasėse, besimokydami gimnazijoje, o tai padeda jiems suprasti, kokių aukštumų siekti toliau. Tad kažin ar gyvenime apsieitume be tos gausybės žinių, kurias gauname mokykloje, ir visai nesvarbu, ar visas jas iš tiesų panaudosime, bet tikrai verta pripažinti, kad mokykla išmoko mokinius mąstyti. Antra, mokykla suteikia vaikams neeilinį šansą lavinti save bet kokioje srityje, neskaitant mokslo. Juk kiek daug užauga gabių muzikantų, šokėjų, dailininkų, atradusių savo pomėgį ir talentą būtent mokyklinių būrelių dėka. Bene didžiausias jų privalumas yra tas, kad už šitokį neformalų lavinimą nereikia mokėti pinigų, o vaikai gali ugdyti save pasirinktoje srityje dažnai pakankamai aukštu lygiu. Ir dar vienas priežastis, kurios negaliu nepaminėti teigdama, kad mokykla yra vienas nuostabiausių dalykų žmogaus gyvenime – tai būtent joje užsimezgančios meilės, ilgalaikės pažintys ar prasmingos draugystės. Kiek dainų pridainuota, eilėraščių prirašyta apie kiekvienam žmogui malonią prisiminti meilę mokyklos suole. Žinoma, ji retai būna ilgalaikė, nors kartais visgi būna, tačiau šio jausmo neįmanoma pamiršti visą gyvenimą. O ką jau kalbėti apie draugus, su kuriais gera susitikti ir pasidalinti savo gyvenimu kad ir po kelių dešimčių metų. Taigi iš tiesų nesunku suprasti, koks skurdus ir pilkas būtų vaikų ir jaunuolių gyvenimas be mokyklos, nes ji – tai unikalus dalykas ir viena didžiausių vertybių bet kurio žmogaus gyvenime.

Vis dėlto vyrauja ir kitokia nuomonė, esą mokykla daugeliu aspektų žlugdo jaunuolį kaip asmenybę. Sutinku, jog mokykla, kaip ir bet kas kitas pasaulyje, turi savo šviesiąją ir tamsiąją puses. Kalbant apie pastarąją, iškart kyla mintis apie vieną didžiausių daugumos mokyklų problemų – patyčias. Nors šiuo metu Lietuvoje patyčių situacija pamažu gerėja, mūsų šalis šioje srityje vis dar išlieka viena pirmaujančių valstybių pasaulyje. Patyčios dažnai tampa vaikų nenoro eiti į mokyklą priežastimi, o su šia problema kovoti yra labai sunku. Todėl patyčios gali priversti vaikus mokyklą laikyti didžiausiu košmaru savo gyvenime. Negana to, jau minėtieji mokykliniai būreliai gali ne tik ugdyti, bet ir žaloti jaunuolį kaip asmenybę. Puiku, jei lankydamas mėgstamą būrelį vaikas pailsi, užsimiršta apie mokslus, užsiima savo pomėgiu ir atsipalaiduoja. Tačiau nutinka ir atvirkščiai: laikas, praleistas kokiame nors užsiėmime gali veikti kaip kankinimo priemonė, ypač jeigu vaikas bijo užsiėmimų vadovo, jaučiasi ten nesaugus, jo gebėjimai ir pastangos yra ignoruojami, o svajonės kaskart vis labiau daužomos, kad ir kaip mokinys norėtų ta veikla užsiimti. Tokiu atveju tiek jis, tiek jo tėvai atsiduria kryžkelėje: arba rinktis ir toliau patirti nuolatinį stresą, tyliai kentėti ir laukti, kol vieną dieną gal visgi būsi pripažintas, arba mesti mėgstamą veiklą ir visam laikui atsisakyti savo svajonių bei pasinerti į nesibaigiančius namų darbus. Dar vienas faktas, kuris anaiptol „nepuošia“ mokyklos, tai besaikis, tiesiog fanatiškas kai kurių jaunuolių mokymasis, dažnai pasireiškiantis aukštesnio lygio mokyklose, kur mokiniams keliami didesni reikalavimai ir pasireiškia nuolatinė konkurencija. Tokie mokiniai nesuvokia, kaip atrasti savo kryptį ir nori vienodai gerai mokytis tiek humanitarinius, tiek tiksliuosius mokslus, o kiekvienas pažymys, žemesnis negu dešimt, jiems prilygsta pasaulio pabaigai. Tokie vaikai dažnai suserga nervinėmis ligomis, kurios vėliau sukelia kraujotakos problemas, gali būti skrandžio opos priežastimi ir pan. Tamsioji mokyklos pusė ne ką menkesnė nei šviesioji, tad ką vis dėl to riekėtų manyti?
Mano nuomone, kad nei į vieną problemą, užklumpančią vaikus mokykloje, negalima numoti ranka, nes kiekviena jų gali turėti rimtų priežasčių vėlesniame gyvenime. Kad ir kaip sunku būtų kovoti su patyčiomis, kiekvieną vaiką, patyrusį pašaipas, tai be galo sustiprina ir leidžia suprasti, kad gyvenime jo nesups vien tik draugai. Žinoma, nešneku apie tuos atvejus, kuomet patyčios priveda prie savižudybės, bet kai padėtis dar yra pataisoma, vaikas tarsi „užsigrūdina“ psichologiškai. Kalbant apie mokyklinius būrelius, kurie vaikui kelia ne tik džiaugsmą, bet ir nuolatines ašaras, irgi galima rasti teigiamą reikšmę. Jis, vėlgi, įgyja vidinės stiprybės, o be to, yra skatinamas dar daugiau dirbti tam, kad pasiektų savo tikslą. Taip vaikas supranta, kad neteisybė yra neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis ir jau iš anksto su ja susiduria, todėl vėlesni atvejai jau būna nebe tokie skaudūs. Na, o jeigu vaikas pernelyg sureikšmina mokyklą savo gyvenime ir jame nemato nieko daugiau, tik mokslus, jam reikėtų nuoširdžios aplinkinių pagalbos: tokiu atveju galėtų padėti psichologas, be to, gerai veikia meno terapija ar joga, nes tokiam vaikui būtina suprasti, kaip svarbu yra tinkamai pailsėti ir skirti laiko savo pomėgiui. O galbūt jis tokio dar neatrado? Tai nebūtinai turi būti mokyklos būrelis, muzikos ar dailės mokykla, savo mėgstama veikla vaikas gali užsiiminėti ir namuose, svarbiausia, kad tai tiektų jam džiaugsmą ir leistų išguiti mintis apie mokslus. Manau, kad kiekvieną problemą, taigi ir susijusią su mokykla, įmanoma išspręsti nuoširdžiai stengiantis ir labai to norint.
Kad ir kokia bebūtų, mokykla visada išliks neatsiejama vaikų ir jaunuolių gyvenimo dalimi. Ji kaip niekas kitas parengia juos tolesniam gyvenimui, formuoja jaunas asmenybes. Juk nepaisant ašarų, kurias pralieja mokykloje, daugelis suaugusių žmonių su šypsena prisimena mokyklos laikus, o tai tik įrodo, kad jis išlikusi jų atmintyje kaip vienas gražiausių jaunystės palydovų. Tad nederėtų nustebti, kai dvylika metų laukęs tos dienos, bebaigdamas mokyklą staiga pajunti ne palengvėjimą, o neapsakomą liūdesį, nes prieš akis plyti vien tiktai nerimą kelianti sumaištis ir nežinia, o pažvelgus atgal, matai savo ilgą ir vingiuotą kelią nuo vaikystės jaunystės link, kurį lydėjo tiek ašaros ir nusivylimai, tiek begaliniai džiaugsmai, bet žinai, kad toks spalvingas ir gražus tas kelias – vienintelis gyvenime...



Nesutinki?
Jei nesutinkate su straipsnio autoriaus nuomone, galite parašyti atsakomąjį straipsnį laikraščio redakcijai adresu redakcija@utenosjaunimas.lt

Daugiau autoriaus straipsnių
Angelų mįslė
Geišos. Kas jos iš tiesų?
Neatrasta futbolo magija
Kas iš tiesų yra mokykla
Utena – gražus miestas
Ar mokame būti laimingi?
Apie žmogaus elgesį su gyvūnais
Odė meilei
Rugpjūčio dramos

Įvertinimas
Įvertinimas:
3
Jau įvertino: 901

Įvertink!

Komentarai [ 4 ]
2011-06-23, 18:29:17
CsmzymDfZZPmQAmpcLc rašo:
VC4BpH , [url=http://unlupwztouxk.com/]unlupwztouxk[/url], [link=http://tanuinqihiqk.com/]tanuinqihiqk[/link], http://xvyjrzbbctgp.com/
2011-06-22, 12:43:23
pVwvDsDiIGFRourGstU rašo:
dz0bFm quoaxmsbvzkd
2011-06-20, 20:00:23
eXrqDGbIUR rašo:
4UcFG7 htfapfflewds
2011-06-20, 10:46:47
kEyXXVsIFVFlz rašo:
I'm not easily impressed. . . but that's impresisng me!

Vardas:


E-pašto adresas:


Tekstas:





 


Jaustukai:







Komentarų taisyklės

1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI.
2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius.
3. Gerbkite kitų nuomonę.
4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą.
5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus.
6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius.
7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį.

Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo.
Vėliau pretenzijos nebebus priimamos.
Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos