• Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui •
 
Apklausa
Kokia tema Jums yra aktualiausia?

Utenos miesto naujienos
kelionių, išvykų įspūdžiai
mokslas, studijos
jaunimo organizacijų veikla
kita


PIRMADIENIS
2019-08-19


Vardadienius švenčia:


Šiandien:




(prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com)

Pakalbėkim...
Vardas:


Žinutė:






Draugai






PagrindinėEkologiškai saikingai ir saikingai ekologiškai
2009-04-10, 10:19:20
Ausma Bernotaitė


Kone madingas tapo ekologiškas gyvenimas. Anglijoje merginos didžiuojasi nešiodamos iš perdirbtų medžiagų pagamintus papuošalus. Na, iki Lietuvos toks visuotinis apsirgimas aplinkos tausojimo idėjomis dar neatkeliavo – matyt, todėl, kad lietuvių televizija dar nepasiekė vakarietiškųjų lygio – per televizorių afišuojamos tik kyšininkavimo ir emigracijos problemos. Visgi žmonėms po truputį pradeda rūpėti bent per artimiausius 50 metų nesusinaikinti. Būti draugiškam aplinkai reiškia ne tik pirkti duoną žaliam pakely, bet ir taupyti pačius paprasčiausius dalykus.

Šiltnamio efektu, atrodo, jau visi spėjo įsitikinti. Tai pati akivaizdžiausia priežastis, kodėl turėtume rūpintis aplinka. O pradėti galima nuo namuose sunaudojamos elektros ir vandens. Dėl elektros mus visus tėveliai mokė: "Išjunk, kai išeini iš kambario", o apie vandens taupymą net "Statoil" reklamos: užsuk, kai valaisi dantis. Galima pridėti: plauniesi galvą - prauskis ne po dušu, o vonioje. Beje, tualetai vieni didžiausių vandens rajūnų mūsų namuose! Jei labai norite jį pasotinti be nuostolių, galite prie bakelio netgi skalbimo mašiną prisitaisyti (tik iš jos imami švarūs drabužiai gali netyčia susitepti). Na, o sveikam taupymui ypač padeda vaizduotė. Pavyzdžiui, taupant elektrą galima dažniau susikurti romantišką nuotaiką uždegant žvakę namuose (nepamirštant šviestuvams elektros tiekimą atjungti). Būdų išties apstu, bet svarbiausia – neišvystyti taupymo godumo auglio savy, nes tokiu atveju aplinkos saugojimas gali tapti manija.

Neseniai daktaras televizoriuje dejavo, jog lietuviai storėja. Jei susiesime tai su automobiliais, automobilius – su tarša, o taršą – su reikiamybe keistis, tai iš viso to ir pamokslą išeitų parašyti. Tačiau kas brukama per prievartą, dažniausiai būna atgrasu, tad pasitenkinsiu užuomina. Prie jos dar galėčiau pridurti ir argumentą už keliavimą autostopu – tai ekologiška. Olandijos dviračių rojus taip pat gera pamoka. Tiek aplinkai, tiek gelbėjimosi ratams.

Figūrai taip pat nepadeda neįvardinti kiekiai mėsos, pūvančios žarnose (čia mokslinis faktas, o ne nepagrįstas gąsdinimas). Beveik pusę anglies dvideginio į atmosferą virškindami niekuo dėtą fotosintetinančią žolytę išskiria gyvuliai, kurių mėsa vėliau mintame. Karvės, kiaulės – taršūs padarai. Žinoma, neturiu nieko prieš jų šlapius snukučius, kol jie patys laimingi. Ir nors psichologai teigia, jog įsivaizduoti, kad žinai, ką kitas mąsto – šizofrenijos požymis, drįstu manyti, jog jie nėra patys laimingiausi, kai nedorėliai žmonės šiuos gyvulėlius apriboja mažų ganyklų plotais, maitina organizmo netausojančiais cheminiais preparatais ir galų gale negailestingai paskerdžia. Gera žinia (bent jau gailestingiesiems) ta, jog rinkos ekonomikos pagrindinis dėsnis byloja, jog pasiūla tiesiogiai priklauso nuo paklausos. Bent šiek tiek sumažinę paklausą sutaupysime kelių karvių, kiaulių, žuvų ir vištų sielas per gyvenimą. Pagalvokite, jei ne jūs – kiek vištų vaikščiotų?

Jei visai nerūpi gyvūnai, o skrandis reikalauja mėsos ir tik mėsos – ką jau. Tuomet siūlau neskausmingą, nepernelyg reikalaujantį ko nors išsižadėti, o tiesiog protingą būdą, kaip saugoti Motiną Žemę. Tas būdas – rūpinimasis atliekomis, jų rūšiavimu ir mažinimu. Mažiausiai keturi konteineriai įvairioms šiukšlėms – tikrai ne dėl grožio kiemuose pastatyti. Plastikas, neperdirbtas, o išmestas į bendrųjų atliekų konteinerį, gyvuos dar ilgus amžius. Butelius nuo alaus vertėtų priduoti, nes stiklas – taipogi gan gyvybinga materija. O eiti apsipirkti rekomenduojama su medžiaginiais maišeliais. Jei net „Maxima“ pasirūpino greičiau suyrančio polietileno įsigyti, eiliniam valgytojui irgi derėtų pasekti savo maitintojos pavyzdžiu. Suprantu, puošia tie maišeliai pakeles ir miškus, bet visgi rūpintis reikia.

Malonu rūpintis savimi, bet šiais laikais jau pageidautina žvelgti į gyvenimą globaliau nei savas atspindys veidrody. Juolab, kad būdų tai padaryti – daugybė. Tereikia truputį sveiko proto, paieškoti bauginančios informacijos apie šiukšlynus, augančią riziką susirgti odos vėžiu ir toliaregiško žvilgsnio į erdvę. Aišku, galime laukti, kol gražiai apsirengę, judantys ir kalbantys dėdės iš magiškųjų dėžučių pradės šūkauti ir paliepinėti. Arba turime kitą kelią – protingo, mąstančio žmogaus. Neperlenkiančio lazdos, bet bent jau truputį ją palenkiančios.

Nesutinki?
Jei nesutinkate su straipsnio autoriaus nuomone, galite parašyti atsakomąjį straipsnį laikraščio redakcijai adresu redakcija@utenosjaunimas.lt

Daugiau autoriaus straipsnių
Kelionių dienoraštis:
Kelionių dienoraštis:
Vergvaldė elektronika
Miestas, kuriame visada yra ką veikti
Šaunių mergaičių sindromas
Patriotizmas — slapta priedanga
Kodėl mes pabėgame?
Ar gražus gyvenimas – tau spręsti
Smegenų kung fu – apsiginkite nuo savęs paties!
Nykščiu per Europą
Ekologiškai saikingai ir saikingai ekologiškai
"Aušra" po sparneliu priglaudė jaunąjį menininką
Garsus nesavų tiesų rėkimas
Daiktiško pasaulio dvasingumas
Viskas praeina
Grupės "UGRG" veikla įgauna pagreitį
Akcija Adventui – mokėkite ne pardavėjams
Keliauti su fantazija
11-asis festivalis "Mėnuo Juodaragis"
Vasaros išlydėjimui – filmų festivalis
Ugdantis valytojos darbas
Kaip pelningai išvažiuoti į Norvegiją
Užpaliai suskambėjo naujai
Dialogas su protingu žmogumi
"Rebel rock" atgimė!
Proto mainai į muziką
"Žmogus – užversta knyga"
Suderinti teisę ir pareigą
Gyvenimo prasmė: kuo tikėti?
Antrasis lakštingalos mėginimas "ringe"
Žmogaus savijauta svetur

Įvertinimas
Įvertinimas:
3
Jau įvertino: 1139

Įvertink!

Komentarai [ 2 ]
2009-04-10, 19:21:12
Egle rašo:
Man patiko, Šaunuolė
2009-04-10, 18:16:12
Ponas M. rašo:
Greenpeace'ai rekomenduoja kaip tik praustis duse, o ne vonioje, kadangi vien vonios pripildymui sunaudojama dvigubai daugiau vandens nei 15min duše. Be to, šį vandenį galima surinkti vonioje ir panaudoti tualetuose
Ir išvis: kuo mažiau cheminių priemonių naudosime, tuo švaresnis bus "antrinis" vanduo ir tuo daugiau kartų galėsime jį pritaikyti buityje ar ūkyje!

Vardas:


E-pašto adresas:


Tekstas:





 


Jaustukai:







Komentarų taisyklės

1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI.
2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius.
3. Gerbkite kitų nuomonę.
4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą.
5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus.
6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius.
7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį.

Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo.
Vėliau pretenzijos nebebus priimamos.
Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos