• Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui •
 
Apklausa
Kokia tema Jums yra aktualiausia?

Utenos miesto naujienos
kelionių, išvykų įspūdžiai
mokslas, studijos
jaunimo organizacijų veikla
kita


PIRMADIENIS
2019-08-19


Vardadienius švenčia:


Šiandien:




(prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com)

Pakalbėkim...
Vardas:


Žinutė:






Draugai






PagrindinėKaraliaus žudikas tapęs šventuoju...
2009-12-02, 21:18:26
Norbertas Černiauskas


Kiekvienas miestas ar kraštas yra įžymus savo asmenybėmis. Lietuva mini savo tūkstantmetį. Šia proga būtų įdomu pažvelgti į pačias iškiliausias ir įdomiausias Utenos krašto tūkstantmečio asmenybes, kurios garsino Utenos ar visos Lietuvos vardą ne tik savame krašte, bet visame regione ar net Europoje. Šis straipsnių ciklas skirtas dešimčiai garsiausių asmenybių iš Utenos.

Karaliaus žudikas tapęs šventuoju

Buvęs Lietuvos karalius -
Pelenų nūn sauja!
Apgaulingai sau gyvenęs,
Numirė apgaulėj.

Spėjęs tik priimti krikštą,
Jo išsižadėjo,
O kodėl taip Daumantienės
Neatsižadėjo?

Daumantas jam keršto pilnas
Atėmė gyvybę,
Lietuvai, našlaitei vargiai,
Smūgių daug pakibo.

Kas kad Mindaugas įstengė
Galvą karūnuotis,
Jei kerams neatsispyrė
Svetimosios moters?

/Jonas Čečiotas. Giesmės apie senovės lietuvius iki 1434 metų/

Šis eilėraštis vaizduoja viena iš skaudžiausių ir painiausių Lietuvos praeities istorijų. Bet apie tai, kas šiame eilėraštyje – truputį vėliau.

Ar žinojote, kad iš Utenos miesto yra kilęs šventuoju paskelbtas karaliaus žudikas, rusų kunigaikštystės didvyris ir viena prieštaringiausių ankstyvosios Lietuvos istorijos asmenybių? Visi šie apibūdinimai atitinka Daumanto asmenį, kuris tiesiogiai susijęs su Utenos miesto ir krašto praeitimi.

Kunigaikštis Daumantas XIII a. viduryje buvo Nalšios (Rytų Lietuvos teritorijos maždaug nuo Nemenčinės iki Zarasų) kunigaikštis, o Utenos pilis buvo viena iš pagrindinių jo rezidencijų. Yra manančių, kad Daumantas ir legendinis Utenos įkūrėjas Utenis yra tas pats asmuo. Taigi sąsajų tarp Utenos ir kunigaikščio Daumanto esama pakankamai.

Tuo metu kai Mindaugas inirtingai vienijo Lietuvą, Daumantas tapo vienu iš pagrindinių būsimojo karaliaus padėjėjų - savo genialiu karžygišku talentu padėjo sumušti ne vieną savo ir Mindaugo priešą. Nalšios kunigaikštis buvo ištikimas Mindaugui net sudėtingiausiomis situacijomis, kai nuo jo nusigręždavo beveik visi. Tačiau Mindaugo ir Daumanto draugystė baigėsi liūdnai. O visą įvykių baigtį nulėmė moterys. Garsioji Mindaugo žmona Morta buvo Daumanto žmonos sesuo. Po netikėtos karalienės Mortos mirties 1262 m. Mindaugas netikėtai pasiglemžė Daumanto žmoną ir laikė ją savo pilyje. Yra manančių, kad seserys buvo ganėtinai panašios, todėl galbūt Mindaugas, pagrobdamas Daumantienę, taip malšino savo liūdesį. Nors Utenos kunigaikštis dar kurį laiką vykdė karaliaus Mindaugo paliepimus, bet galiausiai paakintas didžiausio karaliaus konkurento, žemaičių kunigaikščio Treniotos, bei savo pykčio dėl žmonos pagrobimo, 1263 m. netikėtai užklupo Mindaugą ir jį su sūnumis nužudė.

Šis asmeninių sąskaitų suvedimas daug kainavo ne tik pačiam Daumantui, bet ir visai Lietuvai. Į Lietuvos sostą atėjus kitam Mindaugo sūnui, Vaišelgai, Daumantas su 300 savo ištikimiausių kraštiečių turėjo bėgti iš Lietuvos, nes Vaišelga pamažu susidorojo su visais tėvo žudikais – artėjo Daumanto eilė. Tuo tarpu Lietuva, po išpuolio prieš Mindaugą, dar daugiau kaip šimtą metų liko pagoniška ir turėjo kęsti inirtingus kryžiuočių antpuolius.

Ar Daumantas gailėjosi dėl savo poelgio duomenų nėra, bet tolimesnis jo gyvenimo kelias nemažiau įdomus ir intriguojantis. Pabėgęs nuo Vaišelgos į Pskovą ( 1266 m.) kunigaikštis netrukus ten pagarsėjo kaip talentingas karvedys ir vadovas, todėl po kurio laiko, visų pskoviškių džiaugsmui, tapo kunigaikštijos valdovu bei vedė legendinio rusų kunigaikščio Aleksandro Nevskio anūkę! Žinoma, prieš tai Daumantas pasikrikštijo (gavo Timotiejaus vardą) ir iki tol buvęs pagonimi tapo uoliu ir pavyzdingu krikščionimi. Tuo viskas dar nesibaigė. Naujasis Pskovo valdovas ne tik sugebėjo nusikratyti kitos rusų kunigaikštijos – Naugardo įtakos bei kelis kartus triuškinančiai sumušė įsiveržusius Livonijos ordino riterius. Nepamiršo Daumantas ir savo gimtųjų žemių. Yra žinoma, kad keletą kartų jis buvo įsiveržęs į savo buvusias valdas (tame tarpe tikriausiai ir į Uteną) ir keršijo jį iš gimtinės išvijusiems kunigaikščiams.

Nors Daumantas 1299 m., po vienos iš daugelio pergalių prieš Livonijos ordiną, mirė, bet jo atminimas Pskove tebesaugomas iki šiol. Šiame mieste yra išlikusi Daumanto statyta miesto gynybinė siena, o dalis senamiesčio yra vadinama Daumanto vardu. Miesto muziejuje galima pamatyti šio valdovo kardą. Bet svarbiausia yra tai, kad po mirties Daumantas buvo paskelbtas stačiatikių šventuoju, mat ne vienas pskoviškis jį regėjo pasirodant miestui sunkiomis akimirkomis, o prie jo kapo keletas asmenų stebuklingai išgijo nuo negalių.

Tokia Daumanto, vieno iš žymiausių uteniškių, istorija.

Nesutinki?
Jei nesutinkate su straipsnio autoriaus nuomone, galite parašyti atsakomąjį straipsnį laikraščio redakcijai adresu redakcija@utenosjaunimas.lt

Daugiau autoriaus straipsnių
Garsiausia Lietuvos giminė Utenos krašte: Kristupas Radvila
Karaliaus žudikas tapęs šventuoju...

Įvertinimas
Įvertinimas:
3
Jau įvertino: 862

Įvertink!

Komentarai [ 0 ]

Vardas:


E-pašto adresas:


Tekstas:





 


Jaustukai:







Komentarų taisyklės

1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI.
2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius.
3. Gerbkite kitų nuomonę.
4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą.
5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus.
6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius.
7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį.

Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo.
Vėliau pretenzijos nebebus priimamos.
Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos