• Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui •
 
Apklausa
Kokia tema Jums yra aktualiausia?

Utenos miesto naujienos
kelionių, išvykų įspūdžiai
mokslas, studijos
jaunimo organizacijų veikla
kita


PIRMADIENIS
2019-08-26


Vardadienius švenčia:


Šiandien:




(prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com)

Pakalbėkim...
Vardas:


Žinutė:






Draugai






Pagrindinė"Kas skaito, rašo, duonos neprašo"
2009-09-22, 18:58:40
Brigita Rušėnaitė


Atmerkiu akis, o aplink mane didžiulė patalpa su knygų lentynomis. Joje nėra langų. Bibliotekoje nėra ir durų.

Išvaikštau visą biblioteką, ieškodama kokių nors ženklų ar durų. Juk tas, kas mane čia įkišo, turėjo kaip nors išeiti. Ant vieno stalo, kuris vos laikosi ant keturių savo laibų kojelių, aš pamatau pintinę su saldainiais! Nors vienas dalykas šioje bibliotekoje yra naudingas – saldainiai! Aišku, kai kuriems knygos yra pats didžiausias turtas, bet šiuo atveju - ne man. Po poros minučių pintinėlė beveik tuščia, ir ant jos dugno pastebiu popierėlį.

Ne saldainio, o kažkokį lyg iš knygos puslapio. Ant jo kiek didesnėmis raidėmis užrašyta: "Manau nutuoki, kur esi. Žinau, jog nedažnai čia lankaisi, todėl turiu tau užduotį. Neseniai perskaičiau vieną knyga, kurioje rašomi tokie žodžiai: "Kas skaito, rašo, duonos neprašo". O žiūrint į tave man taip neatrodo. Ar prisimeni, kada paskutinį kartą skaitei knygą?" Galvoju, net galvą įskausta. Tikrai, neprisimenu tokios. Nebent seniai... mokyklos laikais, kai mokytojos tiesiog liepdavo skaityti, tada praversdavau vieną kitą knygelę. "Taigi dabar įdėmiai klausykis. Štai tau knygos. Jos visos yra be pabaigos. Todėl perskaičiusi turėsi jas užbaigti. Sunki užduotis, ar ne? Bet patikėk, rašytojai daug dirba, kad parašytų vieną knygą, o tau reikės jas tik pabaigti, tiesa, ne vieną, o šešias". Betgi lengva jam pasakyti - perskaityk. O jei aš laiko neturiu? Ir tik dabar vėl prisiminiau, kad nieko daugiau man ir nelieka daryti, kaip tik skaityti.

Taigi ėmiausi darbo, jei tik knygų skaitymą galima taip pavadinti. Turiu pripažinti, kad pirmoji knyga man taip patiko, kad nedelsdama sugalvojau jai netrumpą pabaigą. Po to skaičiau antrą, trečią ne nepagalvodama, kiek laiko čia praleidau. O tada už nugaros pajaučiau, kažką stovint. Tai buvo senutė bibliotekininkė, kurios plaukai buvo surišti į kuoduką kaip fėjos iš pasakų. "Štai kaip knygos pakeičia žmogų" - pagalvojau. O tada ji ne visiškai fėjišku, tačiau labai širdingu balsu ir sako man: "Visgi yra jaunimo, kuris dar ir šiais laikais, kaip knygų draudimo metais, paslapčia naktimis skaito". O aš negalėjau pratarti nė žodelio, nes nieko nesupratau. Moterėlė pasižiūrėjo į mane, o paskui į ant stalo gulintį popierių, kurio autorius davė man tiek daug darbo. Paėmusi jį ji pasakė: "Regis radau vieno skaitytojo užrašų dalį, vakar buvo atėjęs ir visur jos ieškojo, mat sakė režisierius esąs, o čia vieno vaidinimo ištrauka". Ištrauka! Regis, aš ką tik ją suvaidinau! Pagalvojau... bet kaipgi dėl durų?! Ėmiau to ir paklausiau bibliotekininkės. Ta moterėlė nusišypsojo ir tarė man: "Prisimenu tave, vaikeli, kaip vakar visai apsimiegojus atėjai čia ir pasiėmei nemažą krūvą knygų. Na, taigi tu įėjai, o išeiti nebežinai kaip! Neseniai mūsų biblioteką atnaujino, nes padėjo viena radijo stotis, kuri rūpinasi, kad jaunimas išaugtų doras. Ji mums ir parūpino naujas, balso komandomis valdomas duris, kurios labai gražiai dera su siena – mat spalva tokia pat. Tačiau nemanau, kad kam nors kyla sunkumų jas rasti, o jei kas nors nutinka, tai visiems padedu šiomis naujovėmis naudotis. O slaptažodis yra toks kaip ir daugelyje filmų: durys, atsidarykite".

Jeigu kas būtų pamatęs mano miną - neatpažinęs, kad tai aš. Pasijaučiau kiek senstelėjusi ir nusprendžiau užsirašyti pas akių gydytoją, nes nepastebėjau durų! O ir atmintis mano kaip kokio arbūzo, juk pati šias knygas pasiėmiau. Tačiau be viso šito, pajutau didelę pagarbą tų knygų autoriams.

Nesutinki?
Jei nesutinkate su straipsnio autoriaus nuomone, galite parašyti atsakomąjį straipsnį laikraščio redakcijai adresu redakcija@utenosjaunimas.lt

Daugiau autoriaus straipsnių
Vyžuonos parkas
Sunkus pedagogo darbas...
"Kas skaito, rašo, duonos neprašo"

Įvertinimas
Įvertinimas:
3
Jau įvertino: 1061

Įvertink!

Komentarai [ 0 ]

Vardas:


E-pašto adresas:


Tekstas:





 


Jaustukai:







Komentarų taisyklės

1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI.
2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius.
3. Gerbkite kitų nuomonę.
4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą.
5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus.
6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius.
7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį.

Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo.
Vėliau pretenzijos nebebus priimamos.
Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos