• Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui •
 
Apklausa
Kokia tema Jums yra aktualiausia?

Utenos miesto naujienos
kelionių, išvykų įspūdžiai
mokslas, studijos
jaunimo organizacijų veikla
kita


SEKMADIENIS
2017-12-17


Vardadienius švenčia:


Šiandien:




(prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com)

Pakalbėkim...
Vardas:


Žinutė:






Draugai






MenasTARPTAUTINĖ MUZIEJŲ BENDRUOMENĖS AKCIJA „MUZIEJŲ NAKTIS“ IR GATVĖS MUZIKOS DIENA
2012-05-15, 15:56:47



2012 m.
gegužės 19 d.


Utenio a.,
Utena



16
val. Vaikų gegužinė su Utenos etninės kultūros centru ir Utenos muzikos
mokyklos  folkloro studija-ansambliu
„Sietynas“


17
val. Pilietinės akcijos metu padovanotų eksponatų parodos „Neužmiršti daiktai
prabyla“ pristatymas Utenos kraštotyros muziejuje


18
val. Jaunimo muzikinės improvizacijos Utenio aikštėje


19.40  val. Sielos mankšta su Sauliaus ir Donato
Petreikių muzika


20.00
val. Grupės „Saulės broliai“ geros energijos koncertas


21.30
val. Daugpilio kūrybinės grupės „ARTEL A“ meninė kompozicija „Spalvos“



Komentarai [ 5 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliau

MenasMeilės filmų seansas
2012-02-08, 18:40:38
Daiva Trapnauskienė


Meilės filmų seansas vasario 14d. "Aušroje".

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau

MenasNaujovės festivalyje „Velnio akmuo“: trys scenos ir platesnis muzikos spektras
2012-01-22, 13:42:10


Šiais metais Lietuvos kultūros sostinės titulą pelniusiame Anykščių miestelyje be gausybės kultūrinių renginių tradiciškai įvyks ir muzikos festivalis „Velnio akmuo“. Į rekonstruotą Dainuvos slėnį keturių dienų festivalis ketvirtą kartą kviečia liepos 12 – 15 d.

Komentarai [ 4 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliau

MenasSpektaklis „Bestija žydrom akim“
2011-11-05, 6:42:10
Lina Malaiskaitė


2011 – 10 – 26 Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos 3d klasės mokiniai vyks į spektaklį „Bestija žydrom akim“. Spektaklis vyks Valstybiniame jaunimo teatre, jį režisavo Gintaras Makarevičius. Spektyaklyje vaidins Aušra Pukelytė , Andrius Bialobžeskis , Aleksas Kazanavičius, Sergejus Ivanovas.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasSpektaklis „Juodoji našlė“
2011-11-03, 7:33:43
Justė Patumsytė


2011-11-15 d. 18val. Utenos Kultūros centre vyks Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Juodoji našlė“.
„Juodosios našlės“ veiksmo centre – stipri moteris, tačiau lytis nėra lemiamas veiksnys, nes pjesės veikėjai atitinka archetipinius elgsenos modelius. „Noriu su tavimi pasimylėti“, – sako Gešė, tačiau vyras, užuot apkabinęs, talžo ją tol, kol moteris sukniumba ir susirietusi pradeda inkšti. Pagrindinė veikėja ne kartą žeminama, tačiau jai už viską svarbiau fizinio pasitenkinimo alkis. Vildamasi išsaugoti meilužį, ji net, kaip Medėja, ima žudyti savo vaikus. Kiekviena jos žmogžudystė – tarsi ritualas. Gešė nejaučia kaltės ir neatgailauja – ji pati yra vienišos širdies ir kūniškos meilės auka.
Spektaklije vaidins garsūs Lietuvos aktoriai ir senaristai kaip: Rimantė VALIUKAITĖ, Vaiva MAINELYTĖ, Arūnas VOZBUTAS, Džiugas SIAURUSAITIS, Vytautas RUMŠAS, Saulius BALANDIS ir dar begale kitų.
Blieto kaina suaugusiems 35Lt. O su mokinio pažymėjimu 25Lt. Ateik, bus įdomu!

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau

MenasGrafiti piešėjų dėmesiui
2011-08-31, 12:08:19
VO UEKK


Šių metų rugsėjo 23 dieną vyks grafiti konkursas skirtas Utenos miesto 750 metų jubiliejui paminėti. Konkurso tema: Utenos miesto gimtadienis. Norintys dalyvauti registruojasi redakcija@utenosjaunimas.lt ir atsiunčia grafiti piešinį, kuris bus piešiamas per konkursą. Kviečiame dalyvauti!

Komentarai [ 23 ] Įvertinimas [ 3.3 ] Skaityti toliau

MenasDaivos Žvinytės tapybos darbų paroda
2011-07-19, 10:36:39
Daiva Trapnauskienė


Mados ir grožio centro „Aušra“ antrame aukšte liepos 22d. 16 val. atidaroma pirmoji autorinė Daivos Žvinytės tapybos darbų paroda „Gyvas...“. Joje bus eksponuojami jaunos autorės tapyti paveikslai. Autorę su pirmosios parodos atidarymu pasveikinti ir ateities kūryboje dar platesnių kūrybinių erdvių gali palinkėti visi  centro lankytojai. Parodos atidarymo metu savos kūrybos dainas atliks A.Šapokos gimnazistas E.Jurelė.

Komentarai [ 18 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliau

MenasKaip padaryti filmą nepardavus savo tėvų sodo namelio?
2011-05-25, 7:31:04
Ingrida Jotkaitė



Pasibaigus Europos jaunimo savaitei, dalis jaunimo savo žinių bagažą papildė naujomis, dar negirdėtomis idėjomis. Vieną iš jų Utenos jaunimui pristatė projektas „Kino garažas“. Jaunimas buvo kviečiamas atrasti savitą žvilgsnį į kiną, klausti bei diskutuoti apie kino prodiusavimą ir, žinoma, rasti atsakymą į klausimą „Kaip padaryti filmą nepardavus savo tėvų sodo namelio?“.
Nuo ko gi reikia pradėti kurti filmą?

Komentarai [ 9 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau

MenasJaunatvės dideli troškimai
2011-05-19, 7:58:54
Aistė Meidutė


Jaunatvės dideli troškimai,
Dangaus violeto per mažai.
Oi, sukas gatvėse jaunimas!
Oi, tirpsta saujoj pinigai!

Kas vakarą draugai ir draugės,
Kas naktį nemiga viešnia,
Jaučiuosi šitoks nesuaugęs,
Ir man negėda, nors tu ką!

Komentarai [ 13 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasSusitikimas
2011-05-13, 9:10:52
Aistė Meidutė


Pasirėdžiusi liepos naktis
Ras kelius per aplinkui į sodą,
Tiktai rožių saldus šnaresys
Ją išduos. Ir jos kojų basų


Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliau

MenasLošėjo sūnaus baladė
2011-05-11, 9:40:37
Aistė Meidutė


Vėl apgavo mane,
Monetėlėm žaidžiu
Kaip lošėjo sūnus
Prie Jeruzalės vartų.


Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasUpės. Rudenėjant
2011-05-02, 10:06:18
Aistė Meidutė


Menkas upės tekėjimas.

Guli skulptūriškos vagos

Ir niekas negal nubaidyti

Pasenusios šmėklos rudens.

Maudos bangoj pilkos antys –

Lapkričio upių vaiduoklės,

Glaudžias prie kranto dubens

Nusigandę kažko.

Nebesupaisysi šito lietaus pratekėjimo

Venom pasaulinėm,

Juokias pamėkliškai karklai,

Barstydami juodus lapus,

Dunkso skulptūriškos vagos

Moters liemens silueto,

Kosčioja žydras,

Velnioniškai žydras dangus.



Komentarai [ 7 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasOdė meilei
2010-09-03, 18:43:58
Monika Morkūnaitė


Pasilik dar sodo vyšniose,
Ant lūpų pasilik...
Pasiūbuok dar vėjo įsčiose,
Ten neviltį palik...
Pažaisk dar jūros bangose,
Tik tu tyra išlik...

Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3.2 ] Skaityti toliau

MenasRugpjūčio dramos
2010-08-10, 11:51:05
Monika Morkūnaitė


Ir štai vėl, taip staiga
Man per širdį jis kerta.
Ši kančia per ilga,
Ir ją tverti ar verta?..
Nes tai - jausmas sunkus,
Jis aštrus ir skausmingas,
Kai žinai: viskas žus
Jau rugsėjį lietingą.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau

MenasUodų naktis
2010-07-22, 17:22:21
Karolis Adomavičius


Pabudo uodas, pakilo iš miegų.
Ir zvimbia tyliai, su šimtais kitų.
Leidžias saulė kaitri, už debesų,
Ir nešas kartu pulkus žabalių, gilių.

Jau laikas uodui siurblį galąst.
Kad ir kur tu beeisi, galės tau įkąst.
Vėl.. Bemiegė naktis. Ji bus karšta.
Štai: dar viena uodų būrio puota.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasDega Joninių pieva
2010-06-23, 14:49:55
Karolis Adomavičius


Dega, smilksta, kas ten vyksta?
Veržias dūmai – degina akis.
Ką tas Jonas ten kurena?
Visas kiemas vien ugnis.

Sakau Jonui: – Ką tu dirbi?
Pieva dega, lapai smirdi.
Jei tuoj pat neužgesinsi,
Mentai belsis į duris.

Jonas žvairai žiūri į mane:
Kas čia, kaip gi, ajają,
Kūriau laužą dabar čia,
Kad mokėčiau vakare.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasPrie ąžuolo
2010-06-14, 21:46:04
Aistė Meidutė


Grįžkim
Prie to didelio
Ąžuolo šiąnakt,
Kol rasoj
Muzikuoja žiogai
Ir kurkuoja
Varliukai žali,
Kol baltutės avelės
Ties pamiške ganos
Ir lyja
Lauke ir širdy.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasPeizažas. Lietus
2010-05-25, 22:19:20
Aistė Meidutė


Periodiški lietūs.
Žibintų teorijos skleidžia
Pablyškusią tiesą.

Neprieik, man nešalta,
Išdegino protą tikėjimas.
Nebijok, aš nueisiu,
Nueisiu į žemę, pražydusią
Pumpuru.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasVaiduoklis
2010-05-24, 21:48:24
Aistė Meidutė


Trūkinėja jausmai,
Kartais dūžta į degančius vyzdžius
Ir lyg senas vaiduoklis
Nebaisus jau ir žilas,
Po pusrūsius laiko braidau.

Ir kai dar sugrįžtu
Į šią žiemą,
Spygliuotą ir šaltą,
Man baisu,
Kad nemyli manęs netgi tu.

Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasNebejaučiamas
2010-05-23, 22:51:40
Aistė Meidutė


Nebejaučiamas šaltis ir, tikiuos,
Nebejaučiamas nerimas.
Surambėjusios akys
Nebeatskiria pykčio.

Visą savo pasaulį į pelenus
Nubarstai ir numoji – netyčia.
Šitaip dūžta mažyčiai gyvenimai,
Mikroskopiniai siūlai nuplyšta.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliau

MenasTai kas, kad aš turiu tave?
2010-05-22, 19:36:25
Jūratė Giedraitytė


Tai kas, kad aš turiu tave?
Jei niekad tu nesi šalia...
Lankaisi mano mintyse,
Lyg vėjas, klaidžiojantis miške,
Bet tu nesi šalia manęs,
Atrasti negali savęs,
Ieškojimas labai sunkus,
Ne vien tik tau ir man toks bus.

Komentarai [ 5 ] Įvertinimas [ 3.2 ] Skaityti toliau

MenasSusitikimas
2010-05-21, 18:27:11
Aistė Meidutė


Pasirėdžiusi liepos naktis
Ras kelius per aplinkui į sodą,
Tiktai rožių saldus šnaresys
Ją išduos. Ir jos kojų basų

Prilietimai prie vasaros žemės
Dvelks vėsa. Aš mąstysiu:
Nejaugi tai tu ateini,
Nepaklausęs, ar galima.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliau

MenasApkabink, prisiglausk
2010-05-20, 17:51:09
Jūratė Giedraitytė


Apkabink, prisiglausk,
Pamiluok ir užjausk,
Pabučiuok, neišeik,
Dar arčiau tik prieik,
Apkabinęs užmik,
Visada šalia lik,
Argi daug aš prašau,
Net pati nežinau.

Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliau

MenasIspaniukė
2010-05-19, 18:11:39
Aistė Meidutė


Kai lijo šiandien ne Maljorkoj
Ir ne Ispanijoj, deja,
Pro šalį lėkė juodaplaukė
Su perkeline suknele,

Sudrebo paskutinės vyšnios
Virš stogo vaistinės senos,
Už kampo kūdroj antys krykštė
Keistai rudos žalios spalvos.

Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau

MenasGraži diena
2010-05-18, 16:40:10
Jūratė Giedraitytė


Graži diena, kai tu šalia,
Kai saulė šviečia danguje,
Kiek daug matau margų spalvų,
Girdžiu daug muzikos garsų,
Gyvenimas yra gražus,
Kai tuo tiki, jis toks ir bus,
Pakilus saulė danguje,
Visad pralinksmina mane,
Pamiršusi žiemos speigus,
Bėgu per vasaros laukus,
Krentu užmerkusi akis,
Manęs jau niekas nepavys.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasPriežastis
2010-04-29, 19:51:18
Eglė Ramoškaitė


Viskas. Štai kas Tu man buvai. Viskas: oras, vanduo, motina, tėvas, pavasaris, vasara, ruduo, žiema, lietus, maistas, nutylėti žodžiai, priežastis ir pasekmė. Aš Tave iškeičiau į visa tai. Žydrom akim žvelgiau į pasaulį. Tavo akim. Tavo muzika man buvo patys gražiausiai garsai, tavo juokas man atstojo gražiausius išgyvenimus, didžiausius žemės stebuklus. Viskas paprasčiausiai ištirpdavo. Kai laukdavau susitikimo su Tavim, drebėdavo visas mano kūnas, nes žinojau, kad netrukus tas Viskas bus visai šalia manęs ir aš vėl galėsiu visa savim tam Viskam atsiduoti. Šeima, draugai, studijos, kelionės, ir visa tai, kas man iki sutikus Tave teikdavo tiek džiaugsmo, liko nuošaly. Tik TU. Nieko daugiau. Kiekviena Tavo diena man būdavo šventorius, kiekvienas tavo pasakytas žodis -sakramentas, kiekvienas tavo atodūsis - nesuvaldamos gamtos jėgos.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasPavasaris
2010-04-02, 21:03:30
Karolis Adomavičius


Saulės blynas dangum rieda,
Upės liejas už krantų,
Katės grįžta į namus,
Antys plauko po laukus.

Jonas žigulį jau plauna,
Karvės mūkia - pieno bus!
Štai pavasaris ateina!
Tuoj mes lėksim į daržus!

Komentarai [ 3 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliau

MenasPievoj. Du
2010-03-27, 14:30:30
Valentina Kovalenko


Šią naktį aš būsiu mažutė
Ir krisiu į pievą žiūrėti
Kaip šešėliais žodžiai išsitiesia
Ir pro šalį nukeliauja niekas.

Klausysiuos palaimos
Ir dar to mažyčio stebuklo kai kalbasi
Pievoje du.
Du nekalbantys žmonės.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasTave pamačiau...
2010-02-14, 13:17:59
Karolis Adomavičius


Tave pamačiau, tu užbūrei mane.
Norėjau prieit, pasakyt, bet deja.
Pavertei vergu savu, galvot negaliu,
Negirdžiu, nematau, i tave tik žiuriu.

Tavo akys ugninės, ir šilkiniai plaukai.
Tavo balsas, toks mielas - klausyt amžinai.
Taip noriu pabut, kartu su tavim, bet tu nežinai...
Aš myliu tave, man be tavęs negerai.


Komentarai [ 7 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasKai aš sutikau Merę
2010-02-04, 18:59:12
Eglė Ramoškaitė


Rankoje norėčiau laikyti "kruvinosios merės" stiklinę. Raudonosios mirties su daug tabasco padažo. Jausti deginantį skonį burnoje ir šildyti kiekvieną kapiliarą. Išgyventi kiekvieną gurkšnį iš naujo. Bute daugiausia 15 laipsnių šilumos. Viduje 36, 4.

Ką gali jums papasakoti žmogus, ilgą laiko tarpą gyvenęs kitokį gyvenimą, nei buvo pratęs. Ką gali parašyti žmogus, kurio gyvenimą galima pavadinti paprasčiausiai apatija.

Ką galiu parašyti aš.

Rankoje norėčiau laikyti "kruvinosios merės" stiklinę. Norėčiau turėti tiek stiprybės ir tiek drąsos, kad vienu delno spustelėjimu sutraiškyčiau ją į smulkias šukes. Noriu, kad jos susmigtų į delną ir abu raudonieji susimaišytų, o tabasco padažas degintų delną. Noriu sužinoti, ar dar galiu jausti skausmą. Noriu išguiti apatiją iš savęs.

Komentarai [ 5 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasAngelui
2009-12-24, 10:14:51
Eglė Neseckaitė


šerkšnų peizažai ant sienų
žavi
jaunuolius
rašančius eilėraščius
tačiau ne kiekvieną

šerkšnų peizažai ant sienų
išpurkšti dažais
o pagrindine tema
tampa 
angelai

Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasPaskutinis iš rudenio
2009-11-19, 18:50:45
Valentina Kovalenko


Nesi tu iš tų,
Kurie mano meilę
tik pagarbiais žvilgsniais iš tolo
Maitina.
Per lūpų raudonį
Vėl lyja medus,
Tinklais išsiraizgo
Lietus,o ne vynas

Aš vyno sakmėm
Vis užkeikiu tave,
Kad žaistum labirintais
Manų pirštinaičių,
Jog vėjui palietus
Dar rasčiau delne -
Medaus lašelius
Nuo rytinių pašvaisčių.

Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasMama
2009-11-05, 17:12:22
"Utenos jaunimo" redakcija


Liepos mėnesį svečioj šaly pajutau, kad kažkas grįžus pasikeis. Kažkokia nuojauta kuždėjo, kad viskas nebebus taip, kaip anksčiau. O galvojau, kad tik dėl to, kad teks palikti mylimąjį.

Ir tėtis man grįžus sakė, kad bemaž tuo pačiu metu, varpant lauką jėgos apleido. Jausmas, lyg visa, ką jis daro, nebeturi prasmės. Jūs kartu norėjot užsėti lauką žole, nes galbūt vieną dieną ten pasistatys namą vienas iš jūsų vaikų ir kaip per amerikoniškus filmus visi gyvensime draugiškai kaimynystėje.

Tuo metu Tu gulėjai ligoninėje ir buvai gydoma nuo kažkokios skrandžio ligos.

Rugsėjo pradžioje jau žinojom, kad Tavo liga kur kas skaudesnė visiems mums.

Rugsėjo vidury jie Tau žadėjo mėnesį ar du pasilikti su mumis.

Komentarai [ 7 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau

MenasMan atvėrė akis
2009-10-17, 21:55:34
Jūratė Giedraitytė


Man atvėrė akis, nebijot ateities,
O į ją atsisukt ir tik ranką ištiest,
Ir užvėrė vartus tolimos praeities,
Į kurią nebegrįšiu, nes durys užrakintos,
Nuo kurios nepabėgsiu, ir kurios neištrinsiu,
Bet tik tai, kas gera, teprisiminsiu,
Visas klaidas įdėmiai ištirsiu ir įsiminsiu,
Ir daugiau neverksiu dėl mažų dalykų,
Kas buvo - pražuvo, daugiau nebeliko,
Ateitis bus šviesi, aš tikėsiu tuo,
Dėsiu pastangas dėl vilties,
Kurią mes visi turime, kuri mus lydi,
Nes mes visi kažką turim,
Nes visi kažką mylim...

Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasNebebijosiu daugiau, nieko nebijosiu...
2009-10-12, 23:00:56
Jūratė Giedraitytė


Nebebijosiu daugiau, nieko nebijosiu...
Aš drąsi, aš savimi tikiu,
Priimsiu tai, ką siųs likimas,
Eisiu iškėlus galvą,
Nors širdį vers skausmas,
Tu nežinosi tiesos,
Jei apvilsi tu mane, tai tu ne tas,
Jei tau visad reikės manęs,
Aš niekad nepaleisiu tavęs...

Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau

MenasAtslinko debesys pilki...
2009-10-08, 21:02:00
Jūratė Giedraitytė


Atslinko debesys pilki,
Vėl papūtė šiaurys žvarbus,
Nusinešė žydinčias pievas kartu,
Nudraskė medžių lapus,
Tiek geltonus, tiek raudonus,
Ir visus kitus,
Nuklojo žemę ryškiom spalvom,
Paliko kamienus vienus, ir šaltus,
Bijančius vienatvės, bijančius žiemos,
Laukiančius tik saulės,
Trokštančius vasaros karštos,
Paliko tas vėjas atsiminimus,
Pavasario žiedų, dūzgiančias bites,
Pienių žieduos.

Komentarai [ 3 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasPraverk akis
2009-09-30, 20:48:34
Jūratė Giedraitytė


Praverk akis, nusišypsok,
Juk tu žinai, koks gražus dangus,
Ir koks šiltas vasaros lietus,
Tu žinai, kaip kvepia pievų gėles,
Kaip čiurlena upelis karštą vasaros dieną,
Tu nebijai žiemos speigų,
Nei melo, nei žmonių blogų,
Tu viską puikiai supranti,
Tu abejingas ateičiai,
Žinai, jog ji ir taip bus graži,
Gyveni šia diena,
Ir šypsaisi laimingas,
Gyvenime tu jau daug matęs,
Nors dar jaunas, bet labai atsakingas,
Tu moki gyventi, moki juoktis,
Tu pasieksi viską, ko labiausiai nori...

Komentarai [ 4 ] Įvertinimas [ 3.2 ] Skaityti toliau

MenasŠtai atėjo diena...
2009-09-28, 23:04:48
Jūratė Giedraitytė


Štai atėjo diena, kai pabeldei į mano širdį,
Džiaugeisi, jog tu vienas į ją atklydai,
Nuo šiol užversiu vartus praeities,
Tu raktas manos ateities,
Kokia ji bus, dar nežinau aš,
Gyvenu svajų pasauly, kurį atvėrėme kartu,
Ir iš kurio nebenorime sugrįžti,
Nes mes jauni, mes ryžtingi,
Nes tik kartu mes galingi...

Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasParanojiško šizofreniko iliuzijos, sapnai, svajonės... (III dalis)
2009-08-06, 21:56:49
Insomniac vampire


Sninga... Aš vėl vienas vaikštau voratinklio tiltais tarp girgždančių debesų. Bijau... Man dreba rankos, nes bijau susitikti puolusį angelą – Tave. Bijau pamatyt tas iki skausmo pažįstamas akis, liejančias kraujo ašaras, kurios nukritusios ant žemės nuodija žmonių mintis ir paverčia juos bevaliais robotais su mechaninėmis širdimis...

Aš tokiu tapau dar tada, kai Tu nebuvai puolęs angelas, kai dar gyvenai tarp žmonių ir su jais. Bet Tau niekada nebuvo gana to, ką turėjai. Turėjai mano širdį, bet to nepakako: išplėšei ją, uždarei narvelyje ir užrakinai. Taip aš tapau robotu, paklūstančiu Tavo valiai.

Lyg to Tau būtų maža, užsimanei tapti angelu. Ir dėl šio prakeikto Tavo noro, aš turėjau nuplėšti sparnus trims gulbėms... Niekada sau neatleisiu, kad tai padariau! Bet viską dariau manydamas, kad pasikeisi, manydamas, kad suprasi, jog netapsi laimingu žmogumi versdamas kitus kentėti. Bet Tavo garbės troškimas buvo stipresnis už širdies balsą ir užvaldė visą kūną.

Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasParanojiško šizofreniko iliuzijos, sapnai, svajonės... (II dalis)
2009-08-05, 11:51:55
Insomniac vampire


Žengiau žingsnį ir vanduo užliejo mano pėdas smėlyje. Tariau žodį ir į dangų pakilo milijonai drugių. Vėjas juos nešė tolyn, link blyksinčių žvaigždžių, kurios kaip rasa krito man į plaukus ir jie nušvietė visą tamsų koridorių. Žengiau dar vieną žingsnį ir įleidau šaknis į betonines grindis. Šaknys skverbėsi vis giliau, kol pasiekė Tavo širdį, tačiau į ją įaugti nepavyko, nes širdį gaubė storas, nepramušamas abejingumo šarvas. Jis sušaldė šaknis ir jos nudžiuvo, tad galėjau žengti dar vieną žingsnį.

Jau buvau pakėlęs koją, tačiau tą akimirką mane apniko plėšrios abejomės. Pradėjo mane kankinti aštriais klausimais: "Kam to reikia?", "Kur eini?", "Dėl ko eini?"... Atsakymų į šiuos klausimus nežinojau, bet mane išgelbėjo balsas, atėjęs iš seniai užmirštų ateities vizijų. Tas balsas ragino nesustoti, bėgti vis toliau ir toliau. Jis nužudė aštriadantes abejones ir aš vėl judėjau pirmyn.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau

MenasParanojiško šizofreniko iliuzijos, sapnai, svajonės... (I dalis)
2009-08-04, 9:36:49
Insomniac vampire


Vakar. Kai lijo rūgštus lietus ir krito surūdiję debesys, Tu atėjai iš sugriuvusio kviečių lauko. Įžengei pro mano slenkstį ir namus užliejo nepaaiškinama žiemos kaitra. Aš mačiau, tavo akys buvo paraudusios nuo ilgų verkimo valandų, žiūrint į danguje besimylinčias žvaigždes. Tu tylėjai. Aš tylėjau. Kambaryje tvyrojo klampi tyla, kuri kaip lakusis smėlis tempia vis giliau, kai bandai ją nutraukti. Tylą nustelbti sugebėjo tik užkimusio arbatinuko kvietimas išgerti po puodelį žemuogių arbatos...

Aplink tartum sustojo laikas. Girdėjosi tik geležinės širdies girgždesys, kai ji stengėsi varinėti Tavo venomis ledu virtusį kraują. Arbata buvo šalta kaip akmuo po rudeninio lietaus, palyginus su tavo ašaromis. Jos kaip maži lietaus lašai krito ant stalo. Kur ašara paliesdavo samanotą stalą, išaugdavo po mimozos žiedelį, bet vos tik jį palietus, žiedlapiai užmerkdavo akis ir sudegdavo nuo tavo prisilietimo...

Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

Menaslai dega...
2009-07-08, 9:52:18
Insomniac vampire


Mėnulio šviesoj paskęs mano mintys.
Ir nieko neliks, tik tuščias laukas
Ir juodas,
Juodas akmuo vidury širdies.

Ištrykš pro ausis man keisčiausi norai...
Mylėk! Netingėk! Neapkęski oriai...
Kentėki! 
Nes aš tavęs pakęst negaliu.

Už miško nuskris pavargęs melas,
Apkalbos senos pakvies jį prie stalo.
Valgyk!
Ir nuodyk pasaulį, nuodyk pasaulį!

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau

MenasBeatodairiška meilė, gyvenimas ir jo klaidos
2009-07-03, 0:37:40
Gabielė Kazlauskaitė


Dar viena liūdna ir beprasmė diena. Gabrielė atsikvėpė. "Taip pasiilgau gyvenimo... Nors ką aš čia kalbu – aš jį turiu. Visas mano gyvenimas – Kamilė". Nuo tada, kai gimė dukrelė, merginai teko daug ištverti. Šeimos, draugų – visų aplinkinių reakciją į vienišą motiną. O kodėl ji vieniša? Gyvenimas taip norėjo. Dukrelės tėtis išėjo taip ir nesužinojęs, kad sukūrė stebuklą. Tos dienos buvo baisiausios Gabrielės gyvenime. Vieną dieną ji tiesiog išgirdo, kad jo nebėra ir nepatikėjo tuo. Nepatikėjo, kad likimas gali iš jos taip pasišaipyti, kad gali taip kankinti... O ji beveik tikėjosi, kad pagaliau bus laiminga...

Ne, jiedu nemylėjo taip, kad negalėtų vienas be kito gyventi. Net nėra vienas kitam sakę to žodžio "meilė". Tiesiog būdavo kartu ir tada viskas atrodydavo paprasta bei aišku. Jie buvo jauni, nieko kito ir nereikėjo tikėtis. Viskas buvo nesudėtinga ir menkos studentiško gyvenimo problemos negalėjo gadinti viso gyvenimo. Dabar ji žino, kad tos dienos buvo gražiausios, nors kartais atrodydavo lyg didžiausias košmaras. Nuolatiniai vakarėliai, bemiegės naktys, o ryte –paskaitos. Po to vėl laikas kartu. Nevisad draugiški juokai, keisti komentarai, atrodė, kad nieko nebus, o judviejų santykiai tiesiog neįmanomi. Abu turėjo antrąsias puses. Bet kai vieną dieną Gabrielė sužinojo, kad Jis paliko draugę, apsidžiaugė. Dabar Jis galės būti mano – pagaliau. Deja... Likimas kartais mėgsta pajuokauti. Mergina paliko draugą, kuris ją tiesiog dievino ir galėjo pakloti po kojomis visą pasulį, tikėdamasi, kad jiedviem kažkas pavys. Bet Jis tam nebuvo nusiteikęs. Jam tereikėjo pramogų, draugų kompanijų ir smagių naktų moteriškoje kompanijoje. Gabrielė megino viską pateisinti: Jis jaunas vaikinas, niekam neįsipareigojęs, vieną dieną tikrai supras, kad šalia yra žmogus, kuriam Jis rūpi ir tada visas atsiduos jai. Nespėjo... Jis tiesiog išėjo, niekam nieko nepasakęs. Kažkada juokais dar kalbėjo, kad jei jau mirti, tai geriau su trenksmu, nei tyliai. Taip ir nutiko. Aišku, ne specialiai. Avarija buvo atsitiktinė, kažkoks girtas kvailys pasipainiojo po kojomis. Jis važiavo naktį, pavargęs po varžybų, o iki namų tebuvo likę vos keli kilometrai. Ir tada atėjo pabaiga.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasSvajonė...
2009-06-23, 21:17:19
Insomniac vampire


Kai pražydo vyšnių sodai 
Ji panoro skraidyt išmokti,
Vėją gaudė, vėjo klausė
Kur sparnus mergaitei gauti.

Bet gražuolis šiaurės vėjas
Nuskubėjo vyšnias suvelęs,
Ašarėlė jai per skruostą
Nuriedėjo... Nuriedėjo...

Štai pamatė ji plaštakę
Ir tyliu balsu pasakė,
Kad svajonė jos pakilti, 
Be sparnų turės numirti.

Komentarai [ 4 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasUž Tavo akių
2009-06-19, 20:12:58
Insomniac vampire


Už Tavo akių dega trys laužai,
Už Tavo akių verkiantys kalnai.
Norėčiau pasislėpti gūdžiuose miškuose,
Kurie žaliuoja Tavo akyse.

Vėjas neužpūs laužo Tavo akių,
Lietus nepaskandins verkiančių kalnų.
Niekas nesuras manęs miškuose,
Kurie žaliuoja Tavo akyse.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliau

MenasPadaryk tai, jei myli
2009-06-17, 7:28:33
Insomniac vampire


Išdrožk man meilę keisčiausios formos, 
Iš saulėj degintos ąžuolo šakos,
Surink visas skiedras, supilk į delnus
Ir švelniai saugok iki Žemės pabaigos.

Atkirpk man mažą gabalėlį saulės,
Ir atiduok, kai pritrūksiu šilumos.
Nuskink man žiedą, ramunės baltą,
Ir myli - nemyli išburki ant kalvos.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasIlgesy savęs neberandu...
2009-05-24, 23:27:57
Joana Kriščiokaitytė


Ridenu apelsinus
Ir tyliai skaičiuoju –
Sugaudytas baimes visas...
Taip lyja vakarais į delnus.
Tu man, aš Tau –
Tada mes atvirkščiai...
Kiekviename delne -
Po jausmą
Nuglostyta mintim...
Ilgesio fėjos susirenka šokti...
O aš susirenku Tavo juoką
Į kišenes...
Ir sapnai išpiešti ant rankų...
Tik liekam mes
Ten viduje...
Kur visuomet šviesu...

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasVaikystė
2009-05-21, 22:30:18
Eglė Neseckaitė


Vaikystės savo
Nenoriu.
Vaikystę savo
Jie pamina.
Numina dviračiais,
Vieškeliais gardžiaisiais...
Vaikystės savo
Neprašiau,
Už dyką prakišo-
Primokėjau.
Negrąžino.
Garantinio neturėjau-
Neremontavo,
Todėl ir tupėjau,
Saulėlydžius gėriau,
Ievom apkvaitus
Pajūriais gulinėjau
Vaikystę savo
Su nostalgija.

Komentarai [ 3 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasTu tiktai žmogus
2009-05-09, 21:51:12
Dovilė Tuskenytė


aksominės nakties tyloje
žengi į tylą ir matai
kaip kalbančiojo akys
prisipildo vienatvės.
bažnyčios bokštas
naktyje sušunka gaisrą
ir žmonės grįžta iš 
baisiosios sapnų karalystės.

nusilupęs nagų lakas
nedažyti plaukai
nuvarvėję dažai.
ant stiklo piešiu
netapytus jausmus
suvaidintas šypsenas
ir Tavo kelius.

Komentarai [ 18 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasAteity...
2009-04-01, 21:50:38
Eglė Neseckaitė


Buvo sausa žiema, kažkur 2028, o gal 2030 metai, kai, priglaudusiam Apgalvotoje Automobilių Aikštelėje savo Nissan Bluebird, o gal Ford Escort kėbulą, jam sukako maždaug 38, o gal 40 metų. Taip, skvero, esančio kitapus neišklypusių šaligatvių ir skendinčio gėlynuose ( įkipai mirksinčios petunijos), pagrindinis akcentas - "Benas – Lietuvos mikrorajone" - išmušė trečią valandą. Išmušė garsiai garsiai ir aiškiai aiškiai, garsiai. Išmušė tvirtai apsisprendęs. Išgąsdino prižiūrimų parkų karklus. Jie užtikrintai, o gal atsakingai graibo žemę savo šakom. Vakarietiškas švaros-tvarkos-grožio jausmas snaudė susisupęs į baltą paauksuotą mundų. 38, o gal 40 metų kūnas stovėjo įsispyręs į žalsvus sandalus, balkšva servetėlė patamsėjo nuo prakaito iš gilių raukšlių. 15.05 tik tak.
Žalsvi sandalai stypsojo. Su vėjų verksmais grupelė raudonplaukių jaunuolių treniravosi "Lezginką".

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasVienas žingsnis į šoną (II dalis)
2009-03-26, 19:08:24
Jomantė Juknaitė


Prasivėrė durys. Akinamas saulės šviesos mišinys privertė vaikiną prisimerkti. Žengęs keletą žingsnių vaikinas sviedė kuprinę į pirmą pasitaikiusią kabiną, ir ši nukrito kaip sunkus akmuo ant grindų. Erikas atsisėdo ant palangės ir žiūrėjo į baltą sniegą, nuo kurio baltumo pradėjo skaudėti akis.

Galvoje ne mintys, o makalynė. Kažkas panašaus į skystą tešlą – bandai minkyti, vis tiek nesiformuoja, viskas tykšta ant žemės, o nuo žemės jau nebesurinksi. Panašiai ir Eriko galvoje. Viskas mėtosi iš vieno šono į kitą ir niekas nebesusirenka.

Negeras jausmas lyg ir apniaukė šviesų žiemos rytą. Šitaip susimaut per pirmą pamoką. Nors koks čia susimovimas. Kitų akimis vis viena atrodai kaip žmogus be kompleksų: sugebi kalbėti su mokytoju, kaip su sau lygiu, kartais net išvesti iš kantrybės, bet iš tiesų bandai nuo savęs kažką nuslėpti. Esi lyg žmogus su kauke, kurią kaskart vis prisiklijuoji su klijais. Ją vis darosi sunkiau nusiimti, kol galiausiai ta kaukė tampa tavo gyvenimo dalimi.

Nuskambėjo skambutis. Iš klasių pradėjo plūsti vaikai. Ką tik koridoriuose persmelkusią tylą vis labiau drumstė kalbos, klykavimai, keiksmai, popierių šnarėjimai ir... dūžta stiklas. Matyt, jau vėl eilinį kartą sudaužyta kokia nors stiklinė valgykloje, bet garsas skamba visoje mokykloje.

Komentarai [ 8 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau

MenasVienas žingsnis į šoną (I dalis)
2009-03-22, 17:33:58
Jomantė Juknaitė


Sunkus žmonių gyvenimas, nepritapimas prie visuomenės. Taip atsitiko ir man. Niekada nedarykite klaidos, po kurios Jums, mielieji, tektų gailėtis. Ir ta nuodėmė, kurią padarėte, grauš jūsų sielos gelmes iki pat gyvenimo galo.

Kartais pats žmogus nesupranta, kodėl jis derinasi prie kitų, nori būti toks kaip ir visi kiti. Tiksliau jis pats nesupranta, kaip jį veikia bandos instinktas. Žmogus juk visada buvo padaras, priklausantis gaujai ar bendruomenei. Nesvarbu, kaip pavadinsi. Kaip ir kiekvienoje bendruomenėje, turi būti lyderis. Tas asmuo, kuris daro didžiausią įtaką. Ir mes klausomės jo, žavimės juo ir ne kartą net patys svajojome tapti tokiais.

Kiekvienas nesuprantame, kas mus veda į populiarumą. Kodėl mes jo siekiame? Vien dėl to, kad norime būti pripažinti? Tačiau ar to mes patys norime? Dauguma iš mūsų net nesusimąsto, kodėl mes siekiame tokio dalyko kaip šlovė. Prisiplakame prie kitų.

Komentarai [ 13 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasAntro aukšto gyventoja
2009-03-16, 19:26:10
Edita Zacharovaitė


Gyvenu nelabai dideliame mieste, tačiau to pakanka, kad visai nepažinočiau žmonių. Kasdien matau galybę veidų, kai kuriuos tikrai ne pirmą kartą, tačiau nesivarginu sveikintis ar kitaip rodyti bendruomeniškumą. Ir pateisinimą randu: juk ką ten prisiminsi juos visus. Daug vertingiau žinoti, kiek kainuoja sūris bent trijose aplinkinėse parduotuvėse: taip nepraloši, visada gali sutaupyti. O stengtis bendrauti - tik laiko gaišimas.

Na, žinoma, nesu atskalūnė. Kaip ir pridera informacinės visuomenės narei, su žmonėmis galiu susipažinti spaudoje, televizijoje. Kam vargintis ir ieškoti bendraminčių aplink, kai vakarinėse - pramoginėse televizijos laidose žiūrovas puikiai supažindinamas su Zvonkų, Paksų ar kitų kultūros šviesulių buitimi. Ir čia tik vietinis mastas, o kur dar visas užsienio žvaigždynas... Nauda dviguba: sutaupau laiko ir, galiu pasigirti, puikiai pažįstu geidžiamiausius. Tikrai daug įdomiau nei kaimynai iš trečio aukšto. Ir iš vis, kas ten gyvena, tame trečiame aukšte? Na, bet apie ką aš čia...

Komentarai [ 11 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau

Menas"skaidri poĖzija. instaliacija."
2009-03-03, 19:25:45
Dovilė Tuskenytė


Eglė Neseckaitė – Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos abiturientė. Vasario 26 dieną ji savo gimnazijoje pristatė tikrai netelpančią į rėmus parodą. Tai ne pirmoji šios merginos ekspozicija: besimokydama Utenos Krašuonos pagrindinėje mokykloje, ji buvo surengusi savo karpinių pristatymą. Šįkart viskas neapsiribojo statiškai pakabintais lapais su eilėmis. Parodos atidaryme vyko vaidinimas, kuriame skambėjo E. Neseckaitės parinkta muzika, jos režisuotas vaidinimas. Per ilgąsias pertraukas vyks pasirodymai ir mergina norėtų, kai tai taptų ne tik jos egoistinė ekspozicija, bet ir kitų žmonių įtraukimu į tai.

E. Neseckaitė kuria nuo vaikystės. Eilės, proza, piešiniai, vaidyba, muzika, šokis – viskas, kas siejasi su menu ir savęs išreiškimu. Dabar vyksta kūrybinis procesas sau ir dėl savęs, o ne kažkam kitam. Kūryba Eglei – tai natūraliai kylantis noras, nes ji pradėjo rašyti tada, kai niekas nė nenutuokė apie jos pasirinkimą ir nebuvo kam skatinti ir girti.

Komentarai [ 3 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasMergaitė, kuri niekada nebus mylima (II dalis)
2009-02-15, 19:07:29
Eglė Daugsevičiūtė


Nuslopus, o ir galiausiai dingus blogiukui iš mano širdies ir pradėjus mokytis, gyventi sekėsi gerai. Viskas stojo į senas vėžes. Kaip tik tie metai turėjo būti paskutiniai senojoje mokykloje ir buvo laikas "pakuoti" daiktus į gimnaziją. Tad su gerais pažymiais apsistojau vienoje iš jų. Bet ten mane pasitiko ne tik nauji mokytojai, klasiokai ir šūsnis namų darbų. Bet ten laukė ir Jis. Dar vienas nepažįstamasis, palikęs žymę mano širdyje.

O viskas buvo taip. Vasara praėjo ganėtinai ramiai, be jokių didesnių įvykių. Jos pabaigoje, vieno atsitikimo metu, netyčiomis per klaidą skype parašiau kažkokiam bernužėliui. Vyrukas atsakė. Tokia linksma gaidele prasidėjo mūsų bendravimas. Telefonas, skype - kuo toliau tuo dažniau chat’inome. Jaučiau, kad turiu tikrai gerą draugą, su kuriuo tiesiog smagu.

Bet, atėjus mokslo metams, aš Jo dar nebuvau mačius. Kadangi buvau labai nekantri, tai smalsumas jau žudė mane. One.lt jis nepriklausė - aš priklausiau. Jis mano nuotrauką matė ten - aš negalėjau. Tačiau likimas pasidarbavo savaip. Toje gimnazijoje, kurioje aš turėjau pradėti mokytis nuo rudens, Jis jau mokėsi metus. Būdavo keista praeiti koridoriumi, kai Jis mane stebi, o aš net negaliu įsivaizduoti, kuris iš jų yra Jis. Vienas toks nejaukus įvykis, kai dar "blūdinėdama" po naująją mokyklą, net jo klasiokai pašaukė mane vardu. Tikrai "susimėčiau" ir pasijaučiau labai nejaukiai. Ganėtinai keista, kad mane jau Jo draugai žino, kai aš Jo net akyse nesu mačius.

Komentarai [ 4 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau

MenasTyros vakaro mintys
2009-02-13, 21:44:10
Eglė Ramoškaitė


1. Kai užpuola visiška psichodelika. Raudona, ryškiai mėlyna ir ryški šviesiai žalia. Būni ramiai, tyliai vienas minioje.
2. Kiek sveria galva? Jeigu jos nebūtų, mano KMI būtų toks, koks man patiktų.
3. Niekas nežino, bet turi slaptą šypsnį ir tik man taip šypsaisi. Nesąmonė. Kuo daugiau šypsaisi, tuo daugiau raukšlių atsiranda. Senatvėj keiksiuosi, kad kartais šypsodavausi.
4. Nesuprantu džiazo. Jeigu daina apie vienišą moterį, pasiklydusią tamsiose miesto gatvėse, kodėl skamba do, sol, mi? Turėtų būti bemoliai. Turėtų ne taip skambėti.
5. Man patinka vyrai. Vyrams patinka moterys, kurių KMI geras. Man nereikia galvos. Sveria. Plačiąja prasme.
6. Nesuprantu. Jeigu negražu, sakau, kad nesuprantu. Mandagumas.
7. Groja daina, skamba daugmaž taip: "Maybe tomorrow I find my way home". Skamba taip, kaip turėtų skambėti džiazo daina apie moterį, pasiklydusią tamsiose miesto gatvėse. Super.
8. Klausau įvairias dainas, raudas, gaidas, odes. Atgaivina prisiminimus kvapams. Kiekviena daina kvepia kitaip. Kai kurios kvepia taip pat. Čia turbūt dėl Winampo kaitos atskirais gyvenimo momentais.
9. Man patinka Sigitas Parulskis. Kalinio veido žmogus, rašantis raudonai, ryškiai mėlynai ir ryškiai šviesiai žaliai.
10. Kakava.

Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliau

MenasDiskriminacinis vienetas
2009-02-05, 23:14:31
Eglė Neseckaitė


Viešai apnuogintas
Ranka besidangstantis
Po truputį nykstantis
Iš horizonto
Tirpstantis
Mąžtantis layer‘io opacity‘is
Užsivėrinėjančios langinės
Vėjas į akis žiūrinčiam
Kopom nupusto nuogą
Diskriminacinį vienetą

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasKrizinis
2009-02-04, 19:41:25
Egidijus Jurgelionis


Mano batai buvo du.
Andrius paėmė abu.
O kad žiemą būtų šalta,
Tai sugalvojo oro taršos mokestį – kad susiprastum, jog "pečiuką" mažiau kūrent reikia.

Diržo skylės buvo dvi.
Seimui kliudė jos abi.
O kad kelnės nenusmuktų,
Tai paėmė ir ant dujinės padeginę vinį, padarė trečią – kad suprastum, jog valgyti mažiau reikia.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasSkaičiuoju naktis ir žmones
2009-01-24, 19:59:21
Valentina Kovalenko


Skaičiuoju naktis ir žmones,
Kurie delnų nematė.
Aš būčiau žemę į kasas įpinus,
Jei tik ugnis laiku man būtų tai pasakius.

Grąžinti geismą aš tikrai norėčiau -
Sudėt į voką, užklijuot laukais.
Apdengt pečius šilta skara galėčiau,
Bet jos stiklai išbraižioti dažais.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasŽaliais vakarais
2009-01-22, 19:23:32
Godo


Žaliais vakarais
Vaikai, pasigavę senelį,
Nuplėš jam sparnus.

Giedos apie savo dalią
Ant jauno akmens
Pasirėmęs dangus.

Skaičiuos savo dantis
Ir juoksis...
Skylėta mirtis.

Ir neužmigs šiąnakt
Kraujo puta
Pavirtęs žaltys.

Komentarai [ 4 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasBūkim tolimi
2009-01-20, 20:12:47
Eglė Neseckaitė


Du nematomi draugai
Prie tarpeilių
Du nematomi draugai
Tarp prieangių
Du nematomi draugai
Visą parą
Ir ne tik

Du nematomi draugai
Prie išnykimo
Du nematomi draugai
Tarp nepažinimo
Du nematomi draugai
Nesusitiko
Nes jūs nežinot, kas jie

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau

MenasPrašiau korekcijos
2009-01-18, 16:52:09
Eglė Neseckaitė


Prašiau korekcijos
Antakių
Dabar linija
Kyla ir leidžias
Diagramomis
Suvestinėmis
Prašiau korekcijos
Ant akių
Širmą užmetė
Prakaitą braukė
Aferos
Intrigos
Apgaulės

Komentarai [ 3 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasSimbolinei Žemei
2009-01-14, 19:21:07
Eglė Neseckaitė


Simbolinei saulei,
Neįtariančiai nieko,
Prievarta bruksiu
Šypseną lapuočių.

Simboliniam lietui,
Viską skandinančiam,
Prievarta kyštelsiu
Liežuvį spygliuočių.

Simboliniam žalvariui,
Nepamirštančiam nieko,
Prievarta užminsiu
Mįslę mišrūnų.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau

MenasVakaro tyloje
2009-01-06, 20:00:41
Jūratė Giedraitytė


Vakaro tyloje vėtra medį lauš,
Ir prie žemės spaus grubiais nagais,
Bet medis nėra silpnas, jis lengvai nenusileis,
Matęs jis jau daug, laikas paliko rėves,
Kažkas įrėžė vardus jame kažkada,
Skaudėjo jam, bet jis jau žinojo, kas yra kančia,
Jis jau įpratęs ir prie vasaros karčio,
Ir žiemos šaltos speigų.

Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliau

MenasTuo pačiu keliu...
2009-01-01, 20:09:01
Jūratė Giedraitytė


Negi ir vėl eisiu tuo pačiu keliu iš naujo,
Nepabėgsiu toli niekur, kur nieks manęs nesaugo,
Iškėlus rankas turėsiu svajonę aš naują,
Ir lyg burtų lazdele numosiu į tai, kas buvo bloga,
Kas stingdo kraują,
Nes šis kelias naujas - jo pradžia kitokia,
Ir tikiuos, pabaiga nebus tokia kaip visad buvo,
Tikiuos nesuklyst ant to pačio akmens,
Nepaslysti ant ledo - slidaus ir šalto,
Nes nebepakęsiu aš melo - kalto ar nekalto,
Kas nieko nenori, kam kitus kankina,
Kam jų viltis gadina.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliau

MenasMergaitė, kuri niekada nebus mylima (I dalis)
2008-12-31, 8:47:03
Eglė Daugsevičiūtė


Su jausmais, meile susiduriame kiekvieną dieną. Juk tai, kaip kažkada rašiau, 3,5% riebumo kefyras. Paragausi ir apsvaigsi nuo jo. Tačiau kaip gyvena ir ką patiria žmonės, kurie niekada niekada nesulauks meilės iš kito?

Širdis jaučia šaltį. Jaučia, kad ją tarsi peiliais bado ir bando išplėšti gyvą, vos alsuojančią iš krūtinės. Ir taip jau trečią kartą. Negi ir vėl? Tai gal koks žaidimas kitiems? Jau trečią kartą Jie išeina nepasakę, kad išeina ir kodėl taip daro. Turėjau pati susiprasti. Kam tie paaiškinimai... Juk tai aš. Visi taip su manimi elgiasi. Tad kodėl būti kitokiai? Juk tai - lengviausias kelias. Trys netikėtai atsiradusios viltys ir trys skaudūs praradimai. Trys skaudūs meilės patyrimai.

Komentarai [ 5 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasTen žemai...
2008-12-30, 20:57:33
Godo


Ten žemai guli suodinas mėnulis,
Ir juodas ežeras nusiskandino tenai.
Ten tyliai rėkia beplaukis vėjas,
Apdegęs degtukas šoka
Naktim.

Drasko iš gerklės stygas ir tyliai pasmuikuoja
Kaukai.
Su pusseserėm angim.
Jie šoka ant mažo vaiko skeleto naktim.

Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau

MenasPa
2008-12-28, 21:02:31
Valentina Kovalenko


Kitaip nei Tu - dar medžiai nesustojo.
Lingavo į rudenius, palikdami laivus.
Iš lėto.

***

Pa. Pa.
Lašnoja bučinių harmonija…
Surinkdami.
Kiekvieną žariją. Mielasis...
Dar gęsta.

Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliau

MenasNukrito snaigė
2008-12-26, 17:28:11
Jūratė Giedraitytė


Nukrito snaigė balta ant pirštinaitės juodos,
Sunku patikėt, jog ji tokia viena,
Kita tokia niekuomet nepasikartos,
Manau, nepakęsčiau tokios vienumos,
Bet ji yra ne visai viena, nors tikrai kitokia,
Jos visos skirtingos savame būryje,
Tik susideda iš tų pačių dalykų
Ir ištirpsta drauge...

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliau

MenasAtslinko žiema
2008-12-17, 20:57:07
Jūratė Giedraitytė


Atslinko žiema - šalta, vieniša,
Užšaldė pasaulį ledine liepsna,
Ir mano viduje pastatė vartus,
Kuriuos atrakint bus taip sunku..
Žiemos pataluos berželiai miegos,
Išskridę paukščiai mintyse dar dainuos,
Bet pažvelgus laukan tampa šalta man,
Ir sustingsta širdis, pabėga viltis,
Ir tik laiko vinis čia ilgai pasiliks,
Šaltai žiemai atslinkus vaikai besmegenį statys,
Kažkas bels į duris - gal tai tu, o gal liūdesys,
Bet Kalėdų šiluma jau šildo mane,
Prisimenu vaikystę su žavia šypsena.

Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasTrūksta fantazijos
2008-12-14, 17:26:48
Ovidijus Stauskas


Krentu ant žemės su vakaro palyda.
Gyvenimas tuštėja kaip naktį traukinių stotis.
Tiktai mintis, pro šaltą langą nematyta,
Duria daug skaudžiau negu įkaitusi vinis.

Prisimenu tavas akis, plevenančias ramiai.
Net nutyško ašara lyg tuščias aidas pievom.
Vėlgi į mane žiūrėjai, patylėjus kiek tarei:
"Paklausyki nors dabar, netverk pasaulio sienom".

O kažkada skaitydavau it pasaką tave.
Šaukdavau, kad nepaleistum mano rankos.
Atrodo, vakar tai mačiau senam kine...
Nejau širdy sumenkus meilė vartos?

Komentarai [ 12 ] Įvertinimas [ 2.4 ] Skaityti toliau

MenasMeilė šokiui ir Tau
2008-12-12, 21:12:25
Marija Šaraitė


Aš trokštu šokti
-Paskęsti tavo glėbyje,
Aš trokštu šokti
-O tau ne šokis galvoje.
Aš trokštu šokti
-Jausti šalia tave,
Aš trokštu šokti
-Tu nežiūri į mane.
Aš trokštu šokti
-Panirti kūno kalboje,
Aš trokštu šokti
-Tu ignoruoji mane.

Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasTuštuma
2008-12-06, 20:13:42
Miglė Mikulėnaitė


Šaltas raudonas dangus.
Girgždantis, šlapias vėjelis.
Tyliai it bergždžias lietus,
Garsiai kaip mažas pūkelis

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliau

MenasTarp melo ir tiesos
2008-12-05, 19:02:25
Jūratė Giedraitytė


Tiesa? Ar melas? Ką renkiesi tu? Jei geras aktorius gali meluot.. gali apgaut.. gali išduot.. aš taip negaliu.. visad sakau tiesa.. Žinoma, negaliu teigt, kad niekad nemeluoju. Tai būtų melas.. Kartais prireikia.. kartais tenka sušvelnint tiesą.. kartais tenka, jog nebūtų blogiau.. Žinoma, negalima meluot esminių dalykų.. nors šiaip meluot išvis negalima.. Tačiau kartais galima labai įžeist žmones visad sakant tiesą...

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasTu mano
2008-12-01, 20:03:57
Valentina Kovalenko


Tu mano esi
Gili begalybė,
Išlindusi yla iš suplyšusio maišo.
Pražydęs raudoniu
Laukiniame rytmety
Stebi, kaip žiedai šaligatvį paišo.
Kaip katės naminės
Užpuola netyčia,
Nes užuodžia linijas
Bepročių stogų.
Tu mano esi
Stiprios kavos kvapas,
Kuris nepalieka,
Net kai aš sergu.

Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasO aš dar neisiu
2008-11-28, 20:45:24
Dovilė Tuskenytė


O aš dar neisiu – dar pabūsiu čia,
Lai krištolu pravirks užgesę akys.
Kai supsis debesų smagi delčia,
Jau bus pragėrę mano sielą vagys...

O aš ant pilko krašto debesies
Su savo angelu apie žvaigždes kalbėsiu,
Ir jei kas pilną taurę man išties –
Išgersiu iki dugno. Jei norėsiu.

Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 2.8 ] Skaityti toliau

MenasAš nežinau
2008-11-26, 20:55:34
Dovilė Tuskenytė


Aš nežinau, kodėl numiršta medis,
Laukuose šimtmečius kelis stovėjęs.
Aš nežinau, kodėl sukausto ledas
Upes, nors vakare jos dar grėsmingai liejos.

Kodėl diena užgęsta, kur išeina
Žvaigždė vakarė ankstų rytą?
Kodėl kulka nutraukia laisvės dainą?
Kodėl jau myli ne mane, o kitą?

Aš nežinau, kodėl nukrinta paukštis
Iš didelio dangaus i tamsią kertę.
Gal jam per mažas pasirodė aukštis?
Gal jis panoro skristi į beorę erdvę?

Komentarai [ 7 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasAtsikėliau
2008-11-19, 21:27:54
Egidijus Petuškinas


Aš silpnas kaip paukštis,
Su pašautu sparnu,
Laukiu, kol kas mane pagaus,
Bet ar tai ne per naivu?

Krentu su pagreičiu žemyn
Kaip akmuo.
Nejaugi viskas pasibaigs,
Trūks širdies raumuo.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliau

MenasAš tau
2008-11-17, 19:58:39
Jūratė Giedraitytė


Aš tau sukursiu muziką be natų,
Ir padainuosiu dainą tau be žodžių,
Dar parašysiu begalę laiškų,
Kurių nedrįsiu tau parodyt,
Paskirsiu tau aš daugelį minčių,
Svajų, kurių tu niekada nesužinosi,
Ir tik todėl, kad aš tave myliu,
Ir tik dėl to, jog tiktai tau šypsausi.

Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasIšėjo, bet grįš
2008-11-16, 19:02:33
Viktorija Vilkickaitė


Rieda. Vis rieda.
Guodžia dvi rožės, glostančios skruostus.
Gyvos gėlės. Bet juk nuskintos! Vadinasi – mirę.
Į save gerdamos kiekvieną lašą
Tampa ironiškos – sūdytos.
Krenta. Giliai krenta. Paliečia šaltą lentą.
Gulės. Daugiau nežydės. Niekados.

Nerimsta. Vis nerimsta.
Aštuntas mėnuo po širdim.
Negirdi, nemato, bet jaučia.
Nežino, nesuvokia, bet netenka.
Gims. Graži mergaitė.
Augs, lankys, galbūt mylės.
Mylės, bet nepažins. Niekados.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau

MenasPoilsiui
2008-11-13, 20:41:04
Aistė Meidutė


Pasėdėkim prie didelio kalno,
Pasėdėkim prie didelio kalno medaus,
Kai koriais čiuožinėja vaikai,
O kamanės vis dilgina širdį.

Pasėdėkim, pasėdėkim, prašau, virš dangaus,
Virš pavasario šėlsmo, virš samanų, virš vandenynų...
Pasėdėkim, kol kojos nutirps, kol pasensim,
Supratę, kad niekad nebeturėsim anūkų.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasAngelų akyse...
2008-11-11, 17:50:09
Miglė Mikulėnaitė


Angelų akyse aš matysiu tave,
Jų sparnai man suteiks laisvės jausmą;
Oi, sugrįžki, prašau, pasiliki tu čia,
Man juk reikia platybių didžiausių.
Pasiilgau aš meilės, pasiilgau žmogaus,
Pasiilgau aš vakaro, ryto gaivaus...

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasAk, tos trumpos akimirkos
2008-11-07, 21:02:04
Jūratė Giedraitytė


Kartais taip norisi apkabint tave... taip stipriai stipriai.. Nieko negalvot.. tik laikyt tave savo glėbyje.. Juk kas gali būt geriau už mylimą žmogų savo glėbyje.. Tokios akimirkos ilgai lieka atminty.. Nieko geriau ir būt negali.. norisi, jog tai tęstųsi amžinai.. bet, deja.. Tai praeina ir telieka prisiminimas .. kita vertus, jei taip vyktų labai dažnai, mes to nevertintume.. tai būtų kasdienybė ir nebūtų taip nuostabu ją patirti.. Būtų taip, kaip kas rytą eit į mokyklą ar į darbą.. Tai taptų rutina ir mes nebepastebėtume nei pražydusios gėlės po langu, negirdėtume paukštelio giesmės.. Taigi sunku net palygint... Bet vis dėlto norisi, jog tokių akimirkų būtų kuo daugiau.. ech, ta meilė...

Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasSužeisti sparnai
2008-11-06, 19:00:43
Jūratė Giedraitytė


Jau niekad nepakilsiu taip aukštai,
Kur buvome kartu, kur tu buvai,
Telieka žvelgt į tamsą ir žiūrėt,
Ką man nauja diena vėl pažadės,
Galbūt per daug tikėjomės slapčia,
Žinojome, kad žemėje ne vien kančia,
Galbūt gyvenimas - tai rojus.

Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasGyvenimas GRAŽUS!
2008-11-05, 20:08:43
Egidijus Petuškinas


Kai taip tamsu, tylu, niūru, baugu,
Kai jautiesi vienas ir tau daros neramu,
Tada geriausias vaistas nuo visų ligų –
Mylimos buvimas šalia - kartu.

Kai kartais pagalvoji, kodėl tu egzistuoji, –
Atsakymą randi jos akyse
Ir gali ištarti: "tai dėl tavęs aš gyvenu!"

Mes nesuprantame vieni kitų,
Gyvename tik šita minute
Mėgaujamės, kas yra gražu
Ir bėgame nuo to, kas mums šlykštu.

Komentarai [ 6 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliau

MenasAmžinas miego pasaulis
2008-11-01, 14:03:42
Lina Januškevičiūtė


Gulėjau ligoninės palatoje ir stengiausi apie nieką negalvoti. "Tai pačios ilgiausios mano gyvenimo minutės", - galvoje skambėjo vieninteliai žodžiai. Nors aš žinojau, kad tuojau manęs čia nebebus, stengiausi aprėpti visus žmones, kurie stovėjo prie mano lovos. Jų buvo daug. Kažkodėl į mano smegeninę įsliūkino prisiminimai apie praeitį. Netolimą. Tą, kurią puikiai įsidėmėjau.

Turėjau nuostabią šeimą - mamą, kuri mane beprotiškai mylėjo, ir tėtį, kuris man nuolat kartojo, kokia aš nepaprasta. Tik kažkodėl aš nuolat jaučiausi viena. Visiškai. Net pirštai - tie penki. Turėjau gerų pažįstamų, draugų, bet trūko... Kažko, kas būtų arti sielos. Netrukus pradėjau su žmonėmis bendrauti internetu, kurio visą laiką stengiausi nenaudoti. Gal ten rasiu savo laimingą žmogų? Ir ką jūs manote? Pradėjau susirašinėti su viena mergina, kuri buvo už mane jaunesnė. Mes turėjome tiek daug bendro... Po kelių dienų mes susitikome mokykloje, vėliau pradėjome bendrauti dažniau ir pagaliau viskas išsirutuliojo į draugystę, kokios aš nesitikėjau. Ji man tapo seserim- vienintele, kurią aš turėjau. Tai žmogus, kuris mane visada palaikė ir suteikė jėgų, buvo šalia ir visada kartojo, kad nepaliks manęs... O dabar ji stovi greta mano lovos ir šypsosi. Ta šypsena šildė mano pasaulį.

Komentarai [ 3 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasŪsuotos gegutės istorija
2008-10-30, 18:23:23
Viktorija Vilkickaitė


Iš 9 kačiukų vados gyvi liko 2, aišku, - neatsitiktinai. Paliko labiausiai panašūs į grynaveislius Siamo kačiukus. Manote, jie laimingai augo su mama? Deja, viskas nebuvo taip gražu. Šeimininkai nusprendė pasilikti vieną katinėlį (antras buvo nereikalingas). Ankstyva šeštadienio ryto kelionė nebuvo maloni nei mergaitei, turėjusiai kačiukui surasti naujus šeimininkus, nei baltam pūkų kamuoliukui, kuris baikščiai lindėjo palto rankovėje ir tyliai kniauksėjo.

Prie kartoninės dėžutės priėjo viduramžis ūsuotas vyras. Jo tamsios akys, nužvelgusios dėžutės turinį, nuslinko prie mergaitės veido. Staiga pakilo tankūs ūsai ir pasigirdo tylus, bet ryžtingas: "Kiek?". Išgirdęs, kad kačiukas atiduodamas už dyką, nuėjo, tačiau netrukus grįžo ir, įbrukęs mergaitei į delną penkių litų monetą, grubiai "nukabino" kačiuką, tvirtai prisisegusį prie mergaitės paltuko atlapo. Pardavėjos širdelė suvirpėjo ir, ilgai žvelgdama ūsuotojo pavymui, pajuto, kaip skruostus vilgo ašaros. Mergaitės atmintyje sukosi tos tamsios, tuščios akys, pasitikėjimo nekeliantis balsas. Ji suprato, kad suklydo.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasJorės drugelis (Jurgai Ivanauskaitei)
2008-10-27, 15:41:36
Lina Januškevičiūtė


Buvo šaltas vasario vakaras. Jorė gulėjo savo lovoje ir žvelgė pro langą į besisukančias ir ant lango tupiančias snaiges. Šalia stovėjo žvakė, jos šviesoje sumirgėjo šešėlis - Jorės mėlynasis drugelis miegojo. Ji pajuto šilumą ant peties ir užvertusi galvą pamatė žaižaruojančias it deimantai mamos akis, bei spindinčią sesers šypseną. Jorė nusišypsojo, nors jai tai kainavo žvėriškas pastangas. Mergina iš paskutiniųjų bandė nepasiduoti mirties alsavimui, tačiau artinosi ta valanda, kai viskas aplinkui tarsi paskęsta aklinoje tamsoje.

Tą dieną, lygiai prieš dešimt metų, ji žaidė kieme su draugais po plieskiančia saule. Tądien buvo ypatinga diena - Jorės aštuntasis gimtadienis. Ji bėgiojo ir juokėsi, kol neišgirdo šaižaus garso iš gatvės. Atbėgę vaikai pamatė mašiną, priekyje jos gulėjo moteris. Ji buvo su trumpučiu sijonėliu ir trumpa palaidine. Gulėjo ir žvelgė į niekur. Jorė negalėjo nugalėti savo smalsumo, tačiau vaizdai, pamatyti gatvėje, merginai išliko visą amžinybę. Ir nors moteris atsigavo, tačiau po kelių dienų ji pasikorė, mat buvusi pati nelaimingiausia prostitutė pasaulyje.

Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau

MenasUpe
2008-10-24, 21:54:17
Valentina Kovalenko


Atsivėrė žaizda, panaši į saulę,
Tik jos dar neskauda - druskos neradau.
Suteiki dar prieskonių mano gyvenimui,
Sukalk naują tvorą, kurią pamiršau.

Į upę tekėt man yra palanku,
Tik nesuvokiu dar, kur pradingo vanduo...
Išgersi degtinę išgalvotų kančių
Girtuokliu gyvensi kažkur tarsi šuo.

Komentarai [ 6 ] Įvertinimas [ 3.3 ] Skaityti toliau

MenasĮvykiai širdy
2008-10-19, 19:46:57
Jūratė Giedraitytė


Kartais būna taip sunku, kad plyšta širdis... Taip sunku paaiškint savo jausmus.. Tau taip sunku Širdy.. visom prasmėm.. morališkai, teoriškai.. Ir spaudžia... ir slegia.. ir taip negera.... Turbūt visiems būna tokių akimirkų.. Nesinori gyvent.. Norisi būt vaiku.. norisi, jog taip nebūtų.. bet... būna per vėlu.. bet negalim nieko pakeist.. ir paskutiniai vilties stikliukai dūžta... Būna žiauriai sunku... visa tai dėl meilės.. Ji tokia graži būna... jei ja turi.. Tokia žiauri, kai baigiasi.. kai jos netenki.. Tuomet norisi spjaut ant visko.. Tačiau ne visi taip gali... Aš negaliu... Žinau, jog ateis diena, kai galvosiu kitaip.. tai atrodys verta.. atrodys, jog verta kentėt buvo dėl to, kas buvo gražu.. O, gražių akimirkų buvo labai daug.. Dabar jas prisiminus su nostalgija nebenori to.. tai tave skaudina.. norisi tai pamiršti.. norisi nebematyt to žmogaus.. ir tuo pat metu ji matyt visada... Tačiau tai slegia.. Tai kelia didelį skausmą.. toks painus tas gyvenimas.. viską apverčia... sumaišo kortas.. ir po to grįžt i savo vėžias reik daugybės pastangų... Vienam tai padaryt gali būt per sunku.. ir tas gražiausias dalykas gyvenime - meile - tampa pačiu žiauriausiu, koks tik gali įvykt.. kad ir kaip ..

Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasAngeliukas
2008-10-16, 19:12:44
Miglė Mikulėnaitė


Angeliukas tyliai pravirko...
O kodėl, o kodėl jau vėlu?
Net kai saulė gražioji užmigo,
Angeliukui dar buvo graudu.

Nuo pat ryto jisai sau galvojo.
Per pietus - susikrimtęs jis mąstė.
Net kai oras gražiai kvietė, mojo,
Angelėlis vis svarstė ir svarstė.

Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliau

Menas4-ever
2008-10-13, 20:20:45
Dovilė Tuskenytė


Gyveno mergaitė
Numirė ji
Kaip ir visi
Mirtingieji
O ji norėjo
Būti
NEMIRTINGA
Kaip to nori
Ne vienas žmogus

Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliau

MenasUžrašysi
2008-10-10, 21:14:19
Valentina Kovalenko


Panarink akis į naktį,
O rankas Tu suverpk į stiklą.
Žavumu užkrėsk, mielasis,
Šunimis užsiundyk miglą.

O tos miglos atneš man knygą,
Pavadinimu "Kitokie"...
Ten, kur raidės užrašo tylą,
Ten, kur saulės giesmė ir šokiai.

Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliau

MenasAš tik mažas žmogus, stovintis ilgame greitkely...
2008-10-07, 17:53:16
Jūratė Giedraitytė


aš tik mažas žmogus, stovintis ilgame greitkely,
o masinos važiuoja viena po kitos,
aš dar stoviu, nors jau seniai turėčiau eit,
nedrąsu, baisu, juk aš tokia maža,
o kelias toks ilgas,
nieks nežino, kas manęs jame laukia,
visi eina savo greitkeliais, važiuoja,
retas kuris pastebi mane,
o ir daugelis aprėkia, kad nelįsčiau po ratais.

Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau

MenasVasilka
2008-07-21, 11:03:26
Dana


Paklydo laukuose rugiai,
Ramunės susipynė,
Tarytum jūroje ramioj
Tik smilgos taką pynė,

Vasilka mėlynom akim
Vis merkė vasarėlei,
Pabūki dar ilgiau, prašau,
Nes bijau pikto vėjo.

Supynė smilgos jau takus,
Vasilką šokio rugys kviečia,
O ta vis merkia mėlynom akim
Ir nosį aukštyn riečia.

Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasKeista meilė
2008-07-11, 11:58:40
Dana


Mėnuo saulės klausia:
Kodėl tu karšta?
Todėl, kad mėnulį šildyčiau nakčia.
Todėl, kad užtektų mano šilumos
Laukt Tavęs per naktį
Ligi pat aušros.

O aušrai atėjus
Dar karštesnė aš
Bėgu pasitikti aš
Tiktai tavęs.
Tu tiktai palauki,
Dar pabūk trumpai,
Galbūt mūsų meilė
Ir nebus niekai.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasKlyk
2008-07-10, 7:39:34
"Utenos jaunimo" redakcija


Klyk į juodą dangų,
Melsvom apsimetėlio akim.
Juokis ir žaisk, kad skausmo vienatvė,
Neradus tavęs, vėl užkąstų.

Mesk savo kaukes po kitų kojom,
Ir šviesiu veidmainio snukiu
Giedok tą pjaustančią laisvę,
Plūstančią dagilio krauju.

Iškvėpk paskutinę spalvą
Ir tyliai susirink žaislus.
Iškrisk pro atvirą langą,
Kaip kregždė, pametus sparnus.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasSutemos
2008-07-09, 19:19:59
Ramunė Vilutytė


Pradėjo temti, nors buvo dar tik penkta vakaro.
"Kaip nekenčiu rudens...", - šmėstelėjo Rūtos galvoje.
Netrukus ėmė lyti.
"Dieve, aš šiandien turbūt nebenusigausiu pas Mildą...", - dar viena nemaloni mintis sugadino nuotaiką.
Autobusai į Pakalnius tokiu metu jau nebekursavo, o žmogaus, kuris galėtų pavėžėti, nebuvo. Teko keliauti pėstute. Rūta buvo kategoriškai nusistačiusi prieš tranzavimą, tačiau jai atrodė, kad šiandien ryžtųsi sustoti kelkraštyje ir "balsuoti". Bet protas dar bandė kovoti, drausdamas taip elgtis.

Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasViskis
2008-07-08, 17:10:24
Ramunė Vilutytė


- Gerai pasilinksmink, brangusis. Žinok, kad tave labai labai myliu!
- Ačiū, mieloji. Tu esi nuostabiausia! Negalėčiau gyventi be tavęs...
- Gerai, gana plepėt, tavęs turbūt jau laukia draugai. Na, iki, bučkis! Nepamiršk,
rytoj visa diena skirta man.
- Mažute, negalėčiau tokio dalyko pamiršti. Aš ir šiandien svajoju su
tavim susitikt, bet jei jau tu nenori eiti kartu...
- Na, gana, sakiau jau, tau reikia ir su savo draugais pabūti. Dėl manęs
nesijaudink, aš "panas" pas save pasikviečiau ir mes paišdykausim...
- Hm, žiūrėk, kad tik panos būtų...
Rūta pertraukė jį:
- Viskas, man jau skambina į duris! Myliu!
- Ir aš tave myliu, karštai bučiuoju!
Vos tik Vitalijus spėjo pasakyti šiuos žodžius, išgirdo pypsėjimą.
- Na, keliaujam, "Arena" mūsų laukia. - Karolis jau neramiai mindžikavo.
- Eime. Pašėlsim, kaip seniai to nedarėm.
Vaikinų šešetukas patraukė į piceriją.

Komentarai [ 6 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasSudužęs pasaulis
2008-07-06, 12:33:21
Ramunė Vilutytė


- Rūta, ateik čia.
Rūtą persmelkė nemalonus šaltukas.
- Viskas, gana tau šitaip elgtis. Kiek galima dėmesio skirti Vitalijui? O draugai? O mokslai? O, galų gale, mes? Ar jau išvis niekas neberūpi, tik lakstyt naktimis velnias žino kur, į viską nusispjovus? Nebuvo jo, buvo ramu, matai, mergaitei meilės prireikė. Nuo šiandien viskas. Daugiau taip nebus. Aišku?
Rūta visą laiką pratylėjo, rydama sunkų kartėlį.
- Gali keliaut į savo kambarį.
Nuleidusi galvą nuėjo. Jautėsi lyg perlieta kibiru ledinio vandens. Gal net blogiau. Galvoje ratu vis skriejo mintys, tačiau nieko konkretaus jos taip ir nepasakė. Rūtai dingo apetitas, vakarienės nebenorėjo. Žinojo, kad, jei tėvai taip pasakė, vadinasi, taip ir bus. Juk, atrodo, ji viskam rasdavo laiko. Pažymiai gal ir pablogėjo, tačiau ne taip ir smarkiai. Su draugėm susimatydavo. Karts nuo karto... O gal... iš tikro tėvai sako tiesą?.. Tokios mintys niekaip nedavė ramybės. Pasiklojo lovą ir atsigulė, bet užmigti neįstengė. Girdėjo, kaip po kelių minučių kažkas įėjo į kambarį, bet ji apsimetė, kad miega. Po kelių valandų blaškymosi ir mąstymo išvargusi užmigo.

Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasRealybės
2008-07-02, 15:54:28
Viktorija Morkūnaitė


Pasaulis didelis
mano glėbys per mažas
jį apkabint
galiu lengvai
plačiam pasauly
pasiklyst
ištirpt

pasaulis mažas
begalinės pievos
nesibaigiantys vandenynai
Himalajai
Tibeto vienuolynai
telpa vienoj
mažoj many

Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliau

MenasTiesa apie muziką
2008-06-30, 13:20:54
Viktorija Morkūnaitė


Būna ne taip,
kaip svaičioja romantikai;
muzika ne mumyse,
tai mes
jos viduje

pulsuojančioj
koloidinėj būsenoj,
niekaip nestingstančio
linguojančio
liūliuojančio
hipnotizuojančio
gyvio
viduje

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasManęs per daug
2008-06-27, 15:53:30
Viktorija Morkūnaitė


Manęs kažkaip per daug
lyg turėčiau tris rankas
dvi iš jų slėpčiau kišenėse
taip įprasta
o trečia nerastų vietos
erdvėj

Gėdinuos jos
itin nekonvencionalios egzistencijos
sutrinku
sumištu
bandau slėptis

O Avalokiteshvara
gailestingumo inkarnacija
padėk man
išlikti
ramiai

OM MANI PADME HUM

Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasDegtuko ir cigaretės ironija
2008-06-26, 10:24:21
Viktorija Vilkickaitė


Nerimąstingai žvilgtelėjo į laikrodį. Liko pusvalandis, tik pusvalandis iki "darbo", kuris neišvengiamas ir privalomas, kuris su kiekvienu laikrodžio rodyklės poslinkiu artino juodų debesų laviną. Tą akimirką, kai Klaudijaus akis užkliuvo už sekundinės rodyklės, jo kūnu nuvilnijo šalta drebulio banga, o delnus išpylė karštas prakaitas, kuris, atrodė, skandino su kiekvienu vis greitėjančiu širdies tvinksiu. Jis nebeiškentė. Rankas panardino į seno švarko kišenes. Suskilinėję nuo darbo krumpliai užkliuvo už kažko kieto. Taip, tai buvo tai, ko jis ir ieškojo, - degtukų dėžutė, kurioje voliojosi paskutinis degtukas, ir tas su nuskilinėjusia sieros galvute. Stipriai suspaudęs jį tarp pirštų ėmė apžiūrinėti: ant balto medinio kotelio kiurksojo kreivas raudonos sieros gniužulėlis, primenantis tą nelemtą įvykį... Nieko nelaukdamas Klaudijus vidinėj švarko kišenėj susirado kiek aplūžusią, bet dar visai tinkamą cigaretę (ironija - vienas kreivas degtukas, kuriam skirta viena aplūžusi cigaretė). Jis žinojo: užges degtukas - tas likęs pusvalandis taps amžinybe. Vis dar drebančia ir prakaituojančia ranka suspaudė tą nelemtą, tačiau šią akimirką taip reikalingą ir svarbią, lazdelę ir kreivu judesiu perbraukė per nudilusį degtukų dėžutės šoną. Žybtelėjo blanki ugnelė, paskui prigeso, tačiau galiausiai apšvietė visą delną, kuriame aiškiai matėsi gili gyvenimo linija.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau

MenasBrain damage
2008-06-20, 12:28:10
Viktorija Morkūnaitė


"There's someone in my head but it's not me."
("Mano galvoje kažkas yra, bet tai ne aš.")


[Pink Floyd ("Brain damage")]

- Palauksiu tavęs čia, - Akvilė burbtelėjo draugei ir atsisėdo ant vieno iš suoliukų, stovinčių prie gigantiško prekybos centro. Pavargusi nuo fanatiško apsipirkinėjimo ištisas septynias valandas ji sukrovė išpampusius krepšius šalia savęs. Pasukusi galvą pastebėjo žmogų, sėdintį ant gretimo suoliuko. Vos Akvilė spėjo pagalvoti, kad tai "visai nieko vyriškis", šis ėmė ir uždainavo. Jo balsas skambėjo desperatiškai, buvo sunkte persisunkęs kažkokios merginai nesuprantamos gėlos, nuolat lūžinėjo.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasTyla
2008-06-17, 8:55:43
"Utenos jaunimo" redakcija


Įkvėpti. Tylos. Nemoku.
Pasruvusiame vabalo sultimis
Vakaro fone.
Su žiogais pagrot,
Vėjui akis išbadyt.

Išplėšti širdį moku,
Paskui gražiai suvyniot.
Užkast mintyse.
Tyla ne man.
Pavasariu skerdžiamas,
Katinas už tvoros.
Tik jis narsiai
Už savo tylą kovos.

Užnuodyta žemė,
Dangus rūsyje.
Giesmės man nereikia,
Tyla pagros.


Komentarai [ 3 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasVolvo
2008-06-15, 8:01:25
Viktorija Morkūnaitė


... Ir tuomet prie jo prisilietė Ji. švelniai palietė alkūnę.
- Atsiprašau, gal galėtum pasakyti, kiek gi dabar valandų?
šviesiaplaukis atsisuko. Jau seniai jo mintyse nebuvo tokio chaoso. Vargu, ar išvis kada nors buvo...
Pirmiausia vaikinas visgi turbūt pajuto begalinį susižavėjimą. Ji atrodė tarsi deivė. Pirmos snaigės leidosi į šokolado spalvos garbanas, dailią figūrą pabrėžė įliemenuotas raudonas paltas, dėl kurio ryškumo vos pažvelgus suskausta akis; ir kojos... Grakščios kojos, varginamos aukštakulnių batelių.

O kaip atrodė vadinamas sielos veidrodis - akys? Tuo metu jis pajuto išgąstį. Beviltiškumo antrankiai buvo uždėti ir ėmė skaudžiai veržti. Tos akys... Tos rudos akys buvo labai gražios, tikrai gražios, tačiau visiškai TUšČIOS. Rodės, pati Tuštuma slėpėsi vyzdžiuose, tame žvilgsnyje. Slėpėsi ir spoksojo. Tykojo, matyt. Manė, jog yra nepastebima. Bet jis iškart pastebėjo. Kaip būtų galima nepastebėti, neužuosti, neišgirsti, intuityviai nepajusti to varginančio totalios nebūties pojūčio?

Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasDialogas su protingu žmogumi
2008-06-12, 17:07:50
Ausma Bernotaitė


Į kambarį, kuriame tik dvi medinės kėdės ir stalas, matyt, atstumui sujungti, įeina du panašūs žmonės. Vakaro spinduliai: vienintelis šviesos šaltinis, už kelių valandų pasirodys mėnulis. Jie atsisėda prie stalo, vienas prieš kitą - taip, kad mato akis.

Dialogas užsimezga nepaprastai lengvai, atrodo, jog abiems jis natūralus ir labai reikalingas.
- Žinai, daug galvojau šiandien...
- Nenustebsi, aš taip pat. Atsibodo... Ach, atsibodo būti susimazgius
ir nesuprasti bei būti nesuprastam.
- Suprantu. Žinai, tas sąmonės, mąstymo plėtimas, bėgimas nuo ribotumo... Kartais jaučiuosi autoritetas - jaustis protingam pavojinga. Iš patirties sakau, tokiomis akimirkomis žmogus pridaro daugiausia klaidų.
- Pažįstama, Drauge... Tik šiandien būtent taip pasijutau, tau galiu atvirai papasakoti kodėl. Kalbėjau su vienu žmogumi, nes norėjau nutraukti su juo santykius (nevertingas ir piknaudžiaujantis laiko švaistymas), - pažiūrėjo Draugui į akis ir gestais parodė, jog turi susikaupti, nes galvoje iškilo pernelyg daug minčių, - taigi... Kalbėjau su juo ir nebebijodamas atvirai išsakiau kritiką. Nepaisiau jo jausmų, kas man, beje, tikrai nebūdinga. Kritiką jis, na, priėmė išrausdamas labiau nei ridikėlis, tuomet pagalvojo apie tai, ką buvau pasakęs, mintyse pateisino save, apvertė kritiką aukštyn kojom ir parodė man ją. Tai buvo puikavimasis. Jis leido pamąstyti man apie žmonių blokus - juk visi stengiamės pateisinti gaunamas pastabas. Reikia to saugotis, nes, galima sakyti, negatyvūs mūsų elgesio ir bruožų komentarai turi didžiausią potencialą tapti kitu tobulėjimo laipteliu.

Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasLietus
2008-06-08, 8:57:09
Egidijus Petuškinas


Lietus barbena į langines,
Stambiais lašais lyg daužo jas.
Mano pasaulis - apgaubta debesų diena,
Su saulės spindulėlio prošvaiste viena.

Dažnai lietus ne tik ramina,
Tačiau lyg lašas po lašo
Mane kaip akmenį tašo
Ir tai labai graudina.

Tačiau lietus, kaip ir žmogus,
Būna prieštaringas sau ir negodus.
Dažnai jis plauna nuo manęs purvus
Ir griauna sielos tamsius urvus.

Komentarai [ 3 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau

MenasLietus
2008-06-07, 12:23:39
Aistė Meidutė


Lietus - beglobis šuo vis kiauksi apie kojas,
Jau tūkstančius dienų nėra tavęs,
Ir mano mažą žemiškajį rojų
Dar vienas tvanas parugėm nuneš.

Iš ryto drėgna, šlampa mano paltai,
Antra savaitė - verksmas atšiaurus,
Jau tūkstantis lašų kakton įkalta,
Nelyg vinių užu vargus visus.

Ir jau žinau, nubusiu kitą rytą,
Lietaus ranka kaulėta miestą gręš,
Kad jį kur velnias, mūs balandį šitą!
Jau tūkstantis viena diena nėra tavęs.

Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasPragaro etiudai
2008-06-05, 7:26:32
Aistė Meidutė


Kas pagydys mane?
šunys daktarą ėda
Ir negelbėju jo,
Tik šypsausi
Romiai ir rimtai,

O ant daržinės,
Matėm,
Velnių pulkas gieda
Ir nusėda
Ant mūsų galvų
Vanagai.

Vienas gyvis kažkoks
Pasalūniškai sėlina
Kąsti,
Baugščiai laižo žaizdas
Apsimesdamas
Mano draugu,

Stepių vilke,
Bereik tu tikies
Kažką rasti
Tam užnuodytam
Sielos lavone,
Kurį
Pavadinom -
Žmogus.


Komentarai [ 28 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasJos dienoraštis
2008-06-01, 8:27:40
Aistė Meidutė


Skeldėjau. Trupėjau į mažyčius granito gabalėlius. Nardžiau po šiurkščius kilimo pūkelius kaip įkyrus tarakonas, kažin ko ieškodama. Byrėjau į tavo sielos pakampes, lipdama prie jausmų ir emocijų, plūduriuodama pagiežos rūgštyje.

Ji verkė lyg šventoji. Rodės taip švelniai, taip nekaltai ir glotniai, tarsi ne ašaros ristųsi įraudusiais skruostais, o pienas, šiltas ir pakvipęs melžėjomis, žinote, kaip jos kvepia- salsvai ir sodriai, kaip pirmosios pienės, aistringai ir veržliai keliančios šviesias galvas. Taigi, Ji verkė, tylutėliai bireno žodžius ir ašaras į šį mažą sąsiuvinuką. Kartkartėmis ant Jos peties nusileisdavo naminės dvasios ( taip visada būna, kai didelės mergaitės verkia) ir pasekdavo Jai mažytę pasaką apie Pavasarį ir plukes, ir beržų lapelių gimtadienius.

Ji manė, kad neatleistinai šventvagiška taip verkti, trupėti, tirpti ir skeldėti visų akivaizdoje, plačiai praskleidus užuolaidų tinklą ir įrėmus akis į padūmavusius pastatus ir vėstantį dangų. Visi, romiai nuleidę galvas,manė taip pat.

Kresnas spalio 16-osios arklys prunkštė paskutines minutes. "šiandien nieko neįvyks," - skubiai prarijo mintį Ji. Nieko neįvyko. Įkyri namų dvasia kuteno Jai paausį.

Komentarai [ 30 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasTelefono skambutis
2008-05-31, 7:29:52
Buratino draugė


rytas. Kažkur kambary, po matematikos vadovėliu, numestu po vakarykščio "mokymosi", suskambo mobilusis telefonas. Išgirdusi melodiją susimąsčiau: "Čia mano telefonas? Greičiausiai, nes namuose daugiau nieko nėra". Nuo vibracijos telefonas tiesiog šokčiojo, o, kas keisčiausia, iš jo veržėsi lig šiol, atrodo, negirdėti garsai "Hip hop" dainos melodija, kuri greitai persipynė su žodžiais. Kažkur giliai pasąmonėje iškilo keisti vaizdiniai, kurių reikšmės tada taip ir nesupratau Dabar man buvo svarbiausia klausyti: klausyti ir išgirsti. Artėjau prie tos vietos, iš kur sklido "triukšmas", neaiškūs garsai pavirto puikiai girdimais žodžiais, kurių prasmę stengiausi dėlioti mintyse: "apšviestas žvakių, šalia kūno guli lapas popieriaus Pakeliamos rankos prieš save, nusvyra galvos Rastas lapelis prie tavęs - tai atsakymas, raktas į skrynią, kurioje savižudybės priežastys rašytos...".

Komentarai [ 25 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasŠizofreninis eilėraštis
2008-05-30, 8:10:40
Aistė Meidutė


Aš savo kišenėje
Nešioju
Pasaulinį vėją
Ir porą
šizofreninių eilėraščių

Išperėtų
Nuvargusiam prote
Besikalančių
Mažais daigais

Jie netelpa many
Netelpa netelpa
Veržiasi
Draskosi
Kvėpuoja

Kai man baisu
Aš pasiimu
Vieną
Eilėraštį

Prisidegu
Jausmo
Degtukais

Rūkau

Komentarai [ 20 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau

MenasMelagė
2008-05-05, 9:54:39
Viktorija Morkūnaitė


Sigita stypsojo ankstyvo pavasario ryto vėsoje ir negalėjo patikėti. Pirmą kartą gyvenime susitikime su vyriškiu ji atėjo pirma. Lyg to būtų negana, ji jau pralaukė penkiolika minučių! "Kai pagaliau pasirodys", - supykusi mąstė Sigita. - "pasakysiu, jog laikraščiui netinka jo kūryba. O grįžusi į darbą viršininkui pameluosiu, kad pradedantysis rašytojas apskritai nepasirodė." Kietai sučiauptos lūpos sujudėjo - tai šypsena, perkreipta įtūžio.
Netrukus mergina pastebėjo link jos žingsniuojantį ilgaplaukį. Sigita net žioptelėjo iš nuostabos - jo stori, banguoti plaukai kone siekė užpakalį.

Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasMiegantys Budos
2008-03-11, 16:54:54
Viktorija Morkūnaitė


Miegantys Budos
atmerkite vokus
sunkius kaip drambliai
pabuskite
iš slogaus sapno

Nuvykite mayą* šalin
įkyrią lyg uodas
atmerkit akis
traiškanotas

Te lotoso žiedas
pražydęs širdy
daugiau
niekada
nenuvysta

Komentarai [ 12 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliau

MenasViena
2008-02-27, 16:35:18
Dovilė Tuskenytė


vėl viena...
užmiegu erdvėj
po žvaigždėta visata.

Stoviu ten
kur žmonių minia
lieju save
lyg tirštas
akrilo spalvas
dedu atspalvius...
ir juokiuos
iš savęs!

vėl viena...
aš šneku
su savim.

Komentarai [ 28 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos