• Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui •
 
Apklausa
Kokia tema Jums yra aktualiausia?

Utenos miesto naujienos
kelionių, išvykų įspūdžiai
mokslas, studijos
jaunimo organizacijų veikla
kita


KETVIRTADIENIS
2019-11-21


Vardadienius švenčia:


Šiandien:




(prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com)

Pakalbėkim...
Vardas:


Žinutė:






Draugai






PagrindinėMūsų Dubingiai 2008
2008-10-08, 17:54:53
Karolina Kaušylaitė


Vasarą, birželio 26 - liepos 6 dienomis, Dubingius šturmavo būrys mokinių ir studentų. Ir ne šiaip šturmavo,o rausėsi grioviuose, ieškodami Radvilų palikimų. O viskas prasidėjo dar pavasarį... Mokytojas Valdas Šukevičius mums pasiūlė archeologinių kasinėjimų stovyklą.Visi susidomėjome ir pradėjome tvarkyti visus reikalingus dokumentus.Tada dar tiksliai nežinojome, kokia tai stovykla ir kaip mes turėsime dirbti. Tikėjomės lengvo darbo su teptukais, taip pat rasti begalę įvairiausių daiktelių iš praeities.Bet ar tikrai taip buvo? Pripažinsiu,stovykla ne iš lengvųjų, ten vidury lauko kastuvu nepamojuosi. Bet nebūtume mes,jei negalėtume visko pakeisti savaip - nebūtinai žinant mokytojams.

Pirmą (atvykimo) dieną didelį įspūdį paliko nuostabiai tyli aplinka. Sukosi mintis: "pasitūsinsim",- tylu nebebus. Įžengiame į mokyklą, apžiūrime vietas, kur gyvensim. Tai buvo senas pastatas su girgždančiomis durimis. Daiktus įtempėme į aktų salę ir išsirinkome čiužinius.Miegoti buvo tikrai gera, juk daugiau nieko ir nebesinorėjo po darbo dienos. Miegojau tarp dviejų knarkiančių merginų - tikrai labai linksma. Ryte mus pakėlė dėdė su skrybėle, kuris taip pat vakare piktai liepdavo eiti miegoti ir netriukšmauti. Taip mes jo ir klausėm... Kiekvieną rytą atsikeldavome 07:30, o 07:31 jau galvojome, kodėl taip ilgai "tūsinomės", žaisdami "Alias". Bet kokių mes nesamonių tik neišradome! Nors pasijuokėme iki ašarų. Gavę pusryčius, išbėgome rinktis geresnio kastuvo ir pirštinių. Ir taip kiekvieną kartą eidavome ilgą kelią iki kasinėjimų vietos. Žinoma, pirmiausia dar reikėjo užlipti ant Dubingių piliakalnio (čia turėjo nuskambėti liūdnai): kol užlipi, kasti jau tikrai nebesinori. Bet vėliau mus atveždavo mokytojas Valdas ir lipti taip aukštai nebereikėdavo. O kasinėjimų vietoje...

Pirmas dalykas, kurį pamatėme, buvo pieva - didelė, apaugus žolynais. Nieko tokio. Šalia buvo jau truputį atkasti pilies griuvėsiai. Sunku patikėti, kad viskas buvo po žeme. Nurovėme žolę ir, paėmę kastuvus, pradėjome greitai kasti. Tiesa, po penkių minučių jau "greitai" nebebuvo. Mūsų stovyklos metu pasitaikė ypač karšti orai, dėl to kelių valandų darbas tik pasunkėjo. Visas "mirštančias" gelbėdavo mokytojas. Jis ne tik padėdavo kasti, bet ir ledų atvešdavo. Ledai - tikras išsigelbėjimas, tarp mūsų jau atkastų griuvėsių nebuvo nė kampelio su pavėsiu. Ir nupirktas vanduo greitai išgaruodavo. Visada sunku kasti, kol ko nors nerandi. Kai aš radau pirmuosius koklių gabalėlius, buvo tiek laimės, tiek džiaugsmo! Jie atrodė labai aptrupėję tamsiai žalios spalvos ir tarytum su raštu. Pagaliau ir aš sugebėjau kažką atrasti. Darbas su kastuvu vėl pagreitėjo, bet neilgam. Tokių koklių gabalėlių dar buvo ne vienas ir ne du. Netrukus juoda dėžutė tapo pilna. Jų daugybė ir visi skirtingi. Vėliau suklijuoti ir atkurti į tokius, kokie gyvavo Radvilų gyvenimo laikotarpiu. Taip pat pasitaikė ne vien koklių gabalėlių - radom ir puodų šukių, stiklo ir tinko gabaliukų, kurie buvo jau beveik tapę stiklu. Tai, matyt,- gaisras, nes aukštoje temperatūroje laikomas tinkas virsta stiklu. Kuo giliau kasėme, tuo labiau galėjome matyti ryškesnius kultūros sluoksnius. Juos reikėjo kuo atidžiau apžiūrėti, nes buvo galima rasti visokių reikšmingų smulkmenų: sidabrinė segė,gyvūnų kauliukai. O po kelių dienų jau matėsi visi pilies griuvėsiai, išryškėjo grindys, slenksčiai, net arka, kur greičiausiai buvo rūsys. Vėliau, kai buvo pakankamai atkasta įvairiausių plytinių sienų, galėjome jas valyti su teptukais. Štai kur darbas! Taip ir „prastumdavome“ dieną dulkių debesies apgaubti. Mums belieka įsivaizduoti, kokie didingi buvo Radvilų rūmai. Ateityje jie bus atrestauruoti ir dvarą išvysti visi turėsime galimybę.

Antroji kasinėjimų vieta buvo bažnyčia, čia daugiau darbavosi studentai. Ten buvo įdomiausia kasinėti. Buvo atrasta kaukolė, keletas kaulų ir po truputį ryškėjo karsto kontūrai. Istorikai teigia, kad būtent bažnyčioje buvo palaidoti Radvilos. Visos šios aplinkos tyrinėjimas mums padėjo įsivaizduoti, kaip didingai gyventa.

Žinoma, vakarais, po darbo, taip pat buvo įdomios veiklos.Vieną vakarą kartu su stovyklos vadovu Rimvydu Laužiku braidėm po pievas ir tyrinėjom augalus.O po to turėjome užduotį - iškepti žuvį be šiuolaikinių technikos stebuklų, galėjome naudoti tik tai, ką radome gamtoje. Pridėję visokių žolių, lapų, uogų žuvį kepti įmetėm į laužą - tiesiai ant žarijų. Ir ji iškepė. Ir labai skaniai! Buvo nemažai be proto linksmų vakarų, kuriuos atsiminsime tikrai ilgai. Tada, kai lipdėm iš molio koklius, puodus, kai tiesiog sėdėjom prie laužo ir žaidėm kortom su vietiniais.

Stovyklos pabaigoje buvo krikštynos: mums liepė daryti įvairiausias nesąmones. Pavyzdžiui, žaidėm futbolą surišti, bėgiojom po Dubingius ieškodami kortelių ir pasakėm priesaiką. Dovanų (kaip medalį) gavome šepetėlį, kurį užkabino mums ant kaklo. Šepetukas su užrašu „Dubingiai ’08“. Mums patiko ir buvo įdomu, kad ir kaip tai sunkiai turėjo atrodyti. Naujokams taip pat siūlome ten nuvykti ir įsitikinti, kad verta.


Nesutinki?
Jei nesutinkate su straipsnio autoriaus nuomone, galite parašyti atsakomąjį straipsnį laikraščio redakcijai adresu redakcija@utenosjaunimas.lt

Daugiau autoriaus straipsnių
Mūsų Dubingiai 2008
Ir jie atėjo - Paupoforai
Kokia kalba turėtumėme dainuoti Eurovizijoje?

Įvertinimas
Įvertinimas:
3
Jau įvertino: 1330

Įvertink!

Komentarai [ 2 ]
2008-10-09, 17:48:32
Edvinas rašo:
Pritariu dėl Šukevičiaus... Geras, nuoširdus mokytojas...
2008-10-09, 17:13:03
xxx rašo:
Įdomiai... Ir fainas tas Valdas Šukevičius

Vardas:


E-pašto adresas:


Tekstas:





 


Jaustukai:







Komentarų taisyklės

1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI.
2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius.
3. Gerbkite kitų nuomonę.
4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą.
5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus.
6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius.
7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį.

Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo.
Vėliau pretenzijos nebebus priimamos.
Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos