• Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui •
 
Apklausa
Kokia tema Jums yra aktualiausia?

Utenos miesto naujienos
kelionių, išvykų įspūdžiai
mokslas, studijos
jaunimo organizacijų veikla
kita


PENKTADIENIS
2018-11-16


Vardadienius švenčia:


Šiandien:




(prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com)

Pakalbėkim...
Vardas:


Žinutė:






Draugai






MenasAmžinas miego pasaulis
2008-11-01, 14:03:42
Lina Januškevičiūtė


Gulėjau ligoninės palatoje ir stengiausi apie nieką negalvoti. "Tai pačios ilgiausios mano gyvenimo minutės", - galvoje skambėjo vieninteliai žodžiai. Nors aš žinojau, kad tuojau manęs čia nebebus, stengiausi aprėpti visus žmones, kurie stovėjo prie mano lovos. Jų buvo daug. Kažkodėl į mano smegeninę įsliūkino prisiminimai apie praeitį. Netolimą. Tą, kurią puikiai įsidėmėjau.

Turėjau nuostabią šeimą - mamą, kuri mane beprotiškai mylėjo, ir tėtį, kuris man nuolat kartojo, kokia aš nepaprasta. Tik kažkodėl aš nuolat jaučiausi viena. Visiškai. Net pirštai - tie penki. Turėjau gerų pažįstamų, draugų, bet trūko... Kažko, kas būtų arti sielos. Netrukus pradėjau su žmonėmis bendrauti internetu, kurio visą laiką stengiausi nenaudoti. Gal ten rasiu savo laimingą žmogų? Ir ką jūs manote? Pradėjau susirašinėti su viena mergina, kuri buvo už mane jaunesnė. Mes turėjome tiek daug bendro... Po kelių dienų mes susitikome mokykloje, vėliau pradėjome bendrauti dažniau ir pagaliau viskas išsirutuliojo į draugystę, kokios aš nesitikėjau. Ji man tapo seserim- vienintele, kurią aš turėjau. Tai žmogus, kuris mane visada palaikė ir suteikė jėgų, buvo šalia ir visada kartojo, kad nepaliks manęs... O dabar ji stovi greta mano lovos ir šypsosi. Ta šypsena šildė mano pasaulį.

Komentarai [ 3 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasŪsuotos gegutės istorija
2008-10-30, 18:23:23
Viktorija Vilkickaitė


Iš 9 kačiukų vados gyvi liko 2, aišku, - neatsitiktinai. Paliko labiausiai panašūs į grynaveislius Siamo kačiukus. Manote, jie laimingai augo su mama? Deja, viskas nebuvo taip gražu. Šeimininkai nusprendė pasilikti vieną katinėlį (antras buvo nereikalingas). Ankstyva šeštadienio ryto kelionė nebuvo maloni nei mergaitei, turėjusiai kačiukui surasti naujus šeimininkus, nei baltam pūkų kamuoliukui, kuris baikščiai lindėjo palto rankovėje ir tyliai kniauksėjo.

Prie kartoninės dėžutės priėjo viduramžis ūsuotas vyras. Jo tamsios akys, nužvelgusios dėžutės turinį, nuslinko prie mergaitės veido. Staiga pakilo tankūs ūsai ir pasigirdo tylus, bet ryžtingas: "Kiek?". Išgirdęs, kad kačiukas atiduodamas už dyką, nuėjo, tačiau netrukus grįžo ir, įbrukęs mergaitei į delną penkių litų monetą, grubiai "nukabino" kačiuką, tvirtai prisisegusį prie mergaitės paltuko atlapo. Pardavėjos širdelė suvirpėjo ir, ilgai žvelgdama ūsuotojo pavymui, pajuto, kaip skruostus vilgo ašaros. Mergaitės atmintyje sukosi tos tamsios, tuščios akys, pasitikėjimo nekeliantis balsas. Ji suprato, kad suklydo.

Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

Pagrindinė"Barakas"
2008-10-29, 18:00:43
Kamilė Akelytė


Bendrabutis. Geriausiai šito žodžio reikšmę turbūt žino tie, kurie tokį gyvenimo būdą yra išbandę savo kailiu. Taip, kalba eina apie studentus ir šis rašinukas bus būtent apie visus "barako" teikiamus malonumus ir nemalonumus.

Kadangi esu jau antrakursė, nutariau, kad pats laikas būtų ir man pasižiūrėti, koks gyvenimas verda studentiškoje aplinkoje, kur gyvena vien jauni, akademinei visuomenei priklausantys žmonės. Turbūt iškart kyla klausimas, kodėl tik būdama antrakursė sumaniau gyventi bendrabutyje? Tiesą pasakius, nė pati to gerai nežinau. Kažkodėl vien pats žodis, apibūdinantis tą gyvenamąją vietą aoscijuojasi... su tarakonais ir netvarka. O tiems gyvūnams, nors niekada nesu net iš toli jų mačiusi, simpatijos nejaučiu. Įsivaizdavau, kad baisiausias dalykas, gyvenant bendrabutyje bus tarakonai, pelės, apipeliję sienos, neužsidarantys langai, prišnerkšta virtuvė ir baimė maudytis bendrame duše.

Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau

PagrindinėDraugystė bei jos klaidos
2008-10-28, 17:58:24
Kristina Tubytė


Draugystė – kas tai? Draugystė yra kažkas nuostabaus, kada tu gali surasti žmogų, kuris tave supranta ir užjaučia, kurį gali kad ir vidurnaktį pakelti ir pasakoti jam savo rūpesčius, bendrai juos spręsti arba dalintis džiaugsmais, ir nesvarbu, kokia tavo rasė, mokymosi lygis ar tu turtingas, vargšas - svarbus žmogaus vidus. Žinoma, aš negaliu sakyti, kad, jei jis bus nesiprausęs, tikras nevala ar, dar blogiau, girtuoklis ir narkomanas, tada bus sunku, nes tokių žmonių negalima smerkti ar teisti, nes jiems reikia pagalbos, bet aš ne apie tai.

Kai kurie žmonės draugų ir ieško vien tik dėl pinigų arba tiesiog, kad juos išnaudotų. Draugystė gali būti įvairi: tai gali būti draugystė tarp vyro ir moters, kuri išauga į daug nuostabesnį bei subtilesnį jausmą. Tai pat yra draugystė, kuri būna tarp draugių ir draugų: yra kelios pakopos - paprastas pažįstamas, geras draugas ir pats geriausias draugas. Net ir dėl tokių kriterijų suabejočiau, juk retkarčiais žmogus glaudesnį ryšį jaučia su paprastu pažįstamu nei su geru draugu, bet jei du žmonės yra skirtingi, tai dar nereiškia, kad jie negali drauge būti. Žinoma, jei žmonių draugystė yra stipri, ji gali ištverti bet kokius skirtumus ir laikui bėgant vienas prie kito prisideriname arba, kitaip kalbant, "susistyguojame". Atsitinka taip, kad būtent dėl skirtumų iš karto sakome "ate", ir net nebando aiškintis kodėl. Tokiems žmonėms yra paprasčiau: jie, iškilus pirmiems nesklandumams, bėga, nes taip gyventi lengviau.

Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

MenasJorės drugelis (Jurgai Ivanauskaitei)
2008-10-27, 15:41:36
Lina Januškevičiūtė


Buvo šaltas vasario vakaras. Jorė gulėjo savo lovoje ir žvelgė pro langą į besisukančias ir ant lango tupiančias snaiges. Šalia stovėjo žvakė, jos šviesoje sumirgėjo šešėlis - Jorės mėlynasis drugelis miegojo. Ji pajuto šilumą ant peties ir užvertusi galvą pamatė žaižaruojančias it deimantai mamos akis, bei spindinčią sesers šypseną. Jorė nusišypsojo, nors jai tai kainavo žvėriškas pastangas. Mergina iš paskutiniųjų bandė nepasiduoti mirties alsavimui, tačiau artinosi ta valanda, kai viskas aplinkui tarsi paskęsta aklinoje tamsoje.

Tą dieną, lygiai prieš dešimt metų, ji žaidė kieme su draugais po plieskiančia saule. Tądien buvo ypatinga diena - Jorės aštuntasis gimtadienis. Ji bėgiojo ir juokėsi, kol neišgirdo šaižaus garso iš gatvės. Atbėgę vaikai pamatė mašiną, priekyje jos gulėjo moteris. Ji buvo su trumpučiu sijonėliu ir trumpa palaidine. Gulėjo ir žvelgė į niekur. Jorė negalėjo nugalėti savo smalsumo, tačiau vaizdai, pamatyti gatvėje, merginai išliko visą amžinybę. Ir nors moteris atsigavo, tačiau po kelių dienų ji pasikorė, mat buvusi pati nelaimingiausia prostitutė pasaulyje.

Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau

MenasUpe
2008-10-24, 21:54:17
Valentina Kovalenko


Atsivėrė žaizda, panaši į saulę,
Tik jos dar neskauda - druskos neradau.
Suteiki dar prieskonių mano gyvenimui,
Sukalk naują tvorą, kurią pamiršau.

Į upę tekėt man yra palanku,
Tik nesuvokiu dar, kur pradingo vanduo...
Išgersi degtinę išgalvotų kančių
Girtuokliu gyvensi kažkur tarsi šuo.

Komentarai [ 6 ] Įvertinimas [ 3.2 ] Skaityti toliau

PagrindinėLMS (Lietuvos Moksleivių Sąjungos) konferencija Utenoje
2008-10-21, 21:05:41
Marija Šaraitė


Žvarbų, bet saulėtą spalio 18-osios rytą Utenos savivaldybėje apsilankė Lietuvos Moksleivių Sąjungos (LMS) nariai, kurie dėstė seminarą tema "Efektyvi savivalda - stipri komanda". Įvairių Utenos mokyklų, gimnazijų mokiniai nepatingėjo anksti atsikelti ir turėjo progą susipažinti su LMS, jos veikla, struktūra bei tikslais. Po įžangos uteniškiai, pasiskirstę į dvi darbo grupes, studijavo psichologinę atmosferą mokykloje ir komandos formavimą. Konferencija buvo gražiai užbaigta aptariant darbus bei juos apibendrinant.

Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

PagrindinėMano šokio pažinimas
2008-10-20, 20:51:36
Valentina Kovalenko


Devyneri metai. Atrodo - tiek daug, bet teisingai yra sakoma: "maloniai praleistas laikas niekados neprailgsta". Prisimenu, kai buvau aštuonerių, atėjau į pirmąją savo šokių repeticiją. Nė velnio nenumaniau, ką ten darysiu, kaip darysiu... Ar išvis kažką darysiu? Nejaukumas. O prasidėjo repeticija įprastai (juk kūnui reikia apšilti) - šokinėjimais ir pritupimais. Kiek jie suteikė daug vargo! Bet po ilgų savaičių darbo, kai pavykdavo taisyklingai atlikti judesius, aplankydavo neįprasta laimė. Su nekantrumu laukiau pirmojo pasirodymo scenoje. Kaip aš drebėjau! "Viščiukų šokis" – mūsų pirmas blynas. Nebuvo sudėtingos choreografijos (ko gi norėti iš 8-mečių), bet stengėmės iš visos širdies pasirodyti tiems penkiolikai žmonių, kurie stebėjo.

Komentarai [ 3 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau

Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos