• Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui •
 
Apklausa
Kokia tema Jums yra aktualiausia?

Utenos miesto naujienos
kelionių, išvykų įspūdžiai
mokslas, studijos
jaunimo organizacijų veikla
kita


ŠEŠTADIENIS
2017-12-16


Vardadienius švenčia:


Šiandien:




(prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com)

Pakalbėkim...
Vardas:


Žinutė:






Draugai






Aplink pasaulįNykščiu per Europą
2009-09-17, 19:48:51
Ausma Bernotaitė


Vasara baigėsi – pats metas apsvarstyti, įvertinti ir susumuoti įspūdžius. Manajam potyrių krepšely – ilga, pusantro mėnesio trukusi kelionė per Europą, kurios metu net tris kartus miegojau lovoje.

Pasiruošimui reikėjo nedaug: vieno draugo, didelės kuprinės, minimalaus kiekio drabužių ir neišvengiamai reikalingų daiktų. Visa tai sudėjus pavyko sukurti pora turistų-tranzuotojų. Turistų hierarchijoje jie – vieni iš paprasčiausių. Truputį aukščiau – turistai-"interreileriai", kurie miega mokamose stovyklavietėse ir netgi turi, kur reguliariai nusiprausti. Turiu baigti apie turistų hierarchiją, nes piniginė pradėjo nenumaldomai triukšmauti.

Taigi, visi išvardinti daiktai ir benamiška kelionė – jūsų. Mane suviliojo. Išvažiuoti iš tėvynės teko lietui lyjant. Pirmas tikslas – nuo Antalgės nusigauti iki Kauno. Na, lietus ne itin geras tranzuotojų bičiulis, tačiau ką padarysi. Pasivaikščiojom truputį laikinosios sostinės link, krapnojimas liovėsi, ir netrukus sustojo pirmasis ir visuomet dieviškiausias vairuotojas, kuris apturėjo didelę garbę pradėti mūsų kelionę. Kaunas – Lenkija.

Lenkijoj ir Čekijoj nebuvo jokių problemų dėl vandens stygiaus, nes dėl dosnių vairuotojų gavom pakankamai skysčių alaus pavidalu. Čekijoj nebeiškentę pradėjom sakyti žmonėm, kad mes nelabai to alaus norim, bet čekai, pelnytai įsitikinę esą geriausi aludariai Europoj, grūste grūdo savo "mėgstamiausius" gaminius. Prisikrovėm pilnas kuprines. Nešt sunku, o išmest "skūpi", lietuviška prigimtis neleidžia. Laiku nuvažiavom į Austriją, kur pirmojoje ratuotoje aukoje sėdintys du čečėnai kaip tik vykdė akciją "išgerkim visą žemės alkoholį". Atidavėm jiems savo naštą. Labai pamaloninti arba dėl alaus, arba dėl to, kad rusiškai suprantam, jie dosniai pasiūlė nuvargusiems keliauninkams nakvynę. O patys išėjo visai nakčiai "baliavot". Kai ryte, prieš išeidami pažadinom atsisveikint, buto savininkas nusišypsojo ir paklausė, kodėl tik vienai nakčiai pasilikom. Vėliau tokių klausimų, deja, nebegirdėjom.

Prakeikę krikščioniškus austrus už nepagarbą ir pagalbos stygių, šiaip ne taip (su vokiečiu) atsidūrėm Italijoj. Venecija nesmirda. Tikrai gražus miestas, turintiems laisvą savaitgalį ir atliekamų pinigėlių. Na, o mes nusprendėm keliauti toliau. Tą patį vakarą maudėmės jūroj, gavom primygtinų pasiūlymų pirkti rolex'ą arba kokaino iš juodaodžio ir įsilaužę į apleistą daržininko palėpę pamiegojom. Kitądien supratom, kad iki Sicilijos nenutranzuosim. Ir ne todėl, kad žmonės pasakojo, kad mums ten turėtų išlupt akis prieš nužudydami, o dėl to, kad tranzuot šiaurės rytų Italijoj – tikras vargas. Tad susigalvojom sau alibi, kodėl mums būtinai reikia traukiniu nuvažiuoti iki centrinės Italijos ir suglaudę ausis, be bilietų keliavom. Visa laimė, kad italai turi daugiau problemų su platformom nei kontrolierių. Nors vėliau, jau prie Prancūzijos sienos, du keisti rumunai keliautojai pasakojo, kad jei pasakai, jog neturi pinigų, kontrolierius tiesiog išveja kitoj stotelėj. Kas kaip moka, tas taip šoka. Visgi į Romą nutranzavom. Ir nuotaika pakilo, kad nebereikia vienu keliu eit tol, kol žmogus važiuodamas į vieną pusę pamato, o grįždamas iš gailesčio pavėžėja.

Pradėjom ir picos daugiau valgyt, nes pamatėm, kad pinigų beveik neišleidžiam. O pica, kaip ir visi kiti itališki patiekalai, ten nuostabi. Ji buvo puikus pagalbininkas praskaidrinęs gyvenimą sunkiais tranzavimo momentais.

Kaip ir jūra, prie kurios, galima sakyti, gyvenom. Prie vienos, paskui kitos. Gaila, tik to, kad dauguma paplūdimių mokami. Kartais iki išsvajoto "free beach" reikia eit ir pora kilometrų. Nors jau aplankę gražiąją Romą ir pasvirusiąją Pizą, suradom mažutėlį miestuką, kur mokamų paplūdimių nebuvo, turistų taip pat beveik ne. Neatskleisiu to rojaus pavadinimo – ieškokit patys.

Prieš pasiekdami Prancūziją, apsistojom po autostrada miestelyje Bardonekija. O ten įvyko labai retai pasitaikantis dalykas – didelis ir baisus potvynis. Nieks nežuvo, bet iš ryto daug žmonių problemų turėjo. Kai kuriose vietose buvo galima klampoti po purvą. Mums buvo ir gaila, ir įdomu pažiūrėti, tačiau svarbiausia – tai buvo ženklas, kad iškeliavom iš sausringosios Italijos.

Prancūzijoje sekėsi puikiai. Net pernelyg. Per pusdienį su gerų žmonių pagalba nukeliavom 700 km. Po Italijos, kur per dieną pajudėti 20 km buvo pasiekimas, tai atrodė kaip stebuklas. Dvi dienos Paryžiuj. Luvras visiems Europos Sąjungos piliečiams iki 26 metų nekainuoja nė cento. Kadangi neprireikė išleisti muziejuje brangių santaupų, nusprendėme pamiegoti hostelyje. Minkšta lova neprilygo Monos Lizos paslaptingam ir kerinčiam žvilgsniui, mat kūnas jau buvo pripratęs prie miegmaišio ir stagarų, badančių nugarą.

Palikom šitą palankią turistams šalį greitai su rimtomis viltimis sugrįžti. Kitą dieną po gabalėlį pasiekėme Bognor. Regis, ir kelionė netikėtai baigėsi. Metas daryti išvadas.

Išvados: kad galvos sveikata išliktų gera, lovoje miegoti patartina bent kartą per savaitę; norint pasportuoti, keliauti palanku; žmonės, keliaukit į Prancūziją; norint sustiprinti pasitikėjimą savim ir žmonėmis, iškeliauti į potencialiai pavojingą kelionę rekomenduojama bent kartą gyvenime.

Nesutinki?
Jei nesutinkate su straipsnio autoriaus nuomone, galite parašyti atsakomąjį straipsnį laikraščio redakcijai adresu redakcija@utenosjaunimas.lt

Daugiau autoriaus straipsnių
Kelionių dienoraštis:
Kelionių dienoraštis:
Vergvaldė elektronika
Miestas, kuriame visada yra ką veikti
Šaunių mergaičių sindromas
Patriotizmas — slapta priedanga
Kodėl mes pabėgame?
Ar gražus gyvenimas – tau spręsti
Smegenų kung fu – apsiginkite nuo savęs paties!
Nykščiu per Europą
Ekologiškai saikingai ir saikingai ekologiškai
"Aušra" po sparneliu priglaudė jaunąjį menininką
Garsus nesavų tiesų rėkimas
Daiktiško pasaulio dvasingumas
Viskas praeina
Grupės "UGRG" veikla įgauna pagreitį
Akcija Adventui – mokėkite ne pardavėjams
Keliauti su fantazija
11-asis festivalis "Mėnuo Juodaragis"
Vasaros išlydėjimui – filmų festivalis
Ugdantis valytojos darbas
Kaip pelningai išvažiuoti į Norvegiją
Užpaliai suskambėjo naujai
Dialogas su protingu žmogumi
"Rebel rock" atgimė!
Proto mainai į muziką
"Žmogus – užversta knyga"
Suderinti teisę ir pareigą
Gyvenimo prasmė: kuo tikėti?
Antrasis lakštingalos mėginimas "ringe"
Žmogaus savijauta svetur

Įvertinimas
Įvertinimas:
3.1
Jau įvertino: 1029

Įvertink!

Komentarai [ 3 ]
2009-10-11, 13:09:38
ausma rašo:
xe, jau pradedu, pradedu
2009-10-07, 13:37:20
Mindė rašo:
Kada aziją plikom rankom imsit mergina?
2009-10-01, 16:33:01
gintare rašo:
idomus straipsnelis vertas susidomejimo.Gal reiktu per tv transliuoti kaip tuk tuk Prancuzija ar Italija. Butu saunu. nuotykiai....jega

Vardas:


E-pašto adresas:


Tekstas:





 


Jaustukai:







Komentarų taisyklės

1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI.
2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius.
3. Gerbkite kitų nuomonę.
4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą.
5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus.
6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius.
7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį.

Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo.
Vėliau pretenzijos nebebus priimamos.
Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos