• Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui •
 
Apklausa
Kokia tema Jums yra aktualiausia?

Utenos miesto naujienos
kelionių, išvykų įspūdžiai
mokslas, studijos
jaunimo organizacijų veikla
kita


PENKTADIENIS
2018-11-16


Vardadienius švenčia:


Šiandien:




(prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com)

Pakalbėkim...
Vardas:


Žinutė:






Draugai






PagrindinėSuprasti istoriją – tai...
2012-05-11, 14:55:15
Živilė Židonytė


Sudominta Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos mokytojo Valdo Šukevičiaus pasiūlymo nueiti į Audronės Ilgevičienės naujos knygos „Sakmė apie aisčius“ pristatymą, nutariau taip ir padaryti. 2 valandas trukęs autorės pasakojimas Utenos kolegijos aktų salėje apibendrino ir priminė tai, ką žinojau, tačiau buvau užmiršusi. Didelį „ačiū“ tariu A.Ilgevičienei.  Remdamasi jos pasakojimu bandysiu jus įtikinti, jog kiekvienas žmogus – skirtingas, istorija – mums dar nežinoma, o išmintis – išsiugdoma.



Apie ką ši knyga? Ogi apie mūsų tautos šaknis. Gilias ir stiprias. Nė vienos tautos atsiradimo istorija nėra suprantama. Juk istorija negali būti objektyvi, nes kiekvienas metraštininkas, aprašantis ją, interpretuoja įvykius savaip. Palyginkime dvasininko ir mokslininko požiūrį į vieną konkrečią situaciją: pavasario aprašymą. Dvasininkas, apibūdindamas pavasarį, paminės jam šiuo metų laiku kylančius jausmus, dvasingumą, sielos atgijimą. Mokslininkas atkreips dėmesį į kitokius, objektyvesnius požymius – gamtos reiškinius, oro kaitą ir t.t. Šių dviejų asmenybių sugretinimas įrodo, jog žmonių požiūris į istoriją ir laiko praleidimą yra kitoniškas, įmantrus, originalus, tačiau skirtingas.

Lietuviai jau nuo 15 a. pradėjo rašyti apie tuometinį gyvenimą. Deja, iš protėvių paliktų raštų negalime spręsti apie tikrąją istoriją. Kiekviena ypata informaciją ant popieriaus perteikė skirtingai suprasdama pasaulį ir paminėdama jam aktualiausius objektus.

Tautos praeitį istorikai siekia atpažinti remdamiesi šaltiniais:

1. Senoviniai raštai

Ne kas kitas, o tik svetimšaliai, keliaudami per niekad nelankytas, nematytas šalis, galėjo prisidėti prie vietovių žemėlapių kūrimo. Kaip manote, kas prisidėjo prie sen. graikų mokslininko Klaudijaus Ptolemėjo žemėlapių sudarymo? Sunku patikėti, bet tai - kitataučiai klajokliai, pirmąsyk apsilankydavę aisčių žemėse. Pro šalį keliaudavę svetimšaliai apytiksliai nupasakodavo kelionės maršrutą nuo vienos gyvenvietės iki kitos, o mokslininkas visa tai aprašydavo. Kalbant apie kitataučius išplaukia tema, jog tiek rusai, tiek vokiečiai visad mumis labai domėjosi. Pastarieji, užgrobę Prūsiją, įrodinėjo, kad ir Pabaltijis priklauso jiems. Santarvės nebuvo. Vyko „kova.“ Mes, aisčiai, niekam nerūpėjome. Visais laikais savimi turėjome rūpintis patys.

Kiek tada mokėjome už Rusijos, Vokietijos saulę? O kiek dabar mokame už JAV, Didžiosios Britanijos saulę?.. Paliksiu vietos pamąstymams apie sėslumą, nepriklausomybę ir savarankiškumą.

1009 m. vokietis misionierius Bonifacas su 16 padėjėjų buvo pasiruošę paskleisti krikščionybę Rytų Europoje ir pakrikštyti aisčius. Pastarieji, turėję savo tikėjimą ir nenorėję būti priklausomais nuo kitataučių, užmušė vyskupą. Po nukirsdinimo vienuolis buvo paskelbtas švetuoju Brunonu. Aisčių šventyklos kūrėsi prie šventos ugnies, kurią privalėjo saugoti doras, visa širdimi tikėjimui atsidavęs maldininkas. Iš to, jog aisčiai kraustėsi gyventi prie šventos ugnies aukuro, galima spręsti, kad visuomenė tapo vartotojiška. Gyvenvietės kūrėsi aplink šventyklas. Aisčiai pamažu tapo priklausomi. Tai buvo puiki proga pasireikšti svetimšaliams , norėjusiems užgrobti vietinių žemes. Užtekdavo nužudyti žynį, sugriauti šventovę ir gyvenvietė apmirdavo. Aisčius nuolat puldinėjo. Protėviai, siekę savarankišumo, puikiai gebėjo apsiginti taip, kad puolimai nebepasikartotų. Apsiginimo paslaptis buvo tokia: jie niekada nepuolė pirmi. Naudodamiesi šiuo principu aisčiai išsaugojo dvasinę autonomiją ir tuo buvo pranašesni už priešus. Juk laisvas žmogus nepaverginėja kitų, o išminčius nepriklausomas išlieka ir kalėjime.

2. Medžiaginės ir kalbinės kultūros palaikai

Radiniai, įvairūs senoviniai daiktai padeda sužinoti apie senovės buitį, tačiau ne apie protėvių sąmoningumą. Kas žino, gal ir rato atsiradimas buvo paprasčiausias atsitiktinumas, o ne vaikiško ratelio pritaikymas buityje... Žmonių sąmoningumą geriausiai apibūdina pasakos, legendos. Tai kas, kad jos, sklisdavusios iš lūpų į lūpas, prarado savitumą, bet pagrindinė mintis išliko ta pati. Juk legendose užkoduota mūsų atmintis, išmintis. Esmė sutampa – giliai nagrinėjant palikimą, racionaliu protu randame be galo daug dalykų. Iš jų išplaukia teorijos, jog tas pats ratas galėjo būti sugalvotas stengiantis palengvinti buitį. Galėjo būti ir paprasčiausias atsitiktinumas. Kartais legenda būna įtikinamesnė už istoriją. Paradoksalu, bet tai tiesa.

3. Dvasinės kultūros palaikai

Aisčiai buvo pagonys. Protėviai turėjo daug dievų. Jų tėvas mokė pasigailėjimo, silpnesniųjų gynimo, valios ir ištvermės. Motina – meilės ir taikos. Vienur buvo garbinami vieni dievai, kitur – kiti, bet pats religijos pobūdis buvo vienodas: pagonys garbino gamtą, nepaaiškinamus reiškinius laikė nežemiškomis jėgomis. Lyginant dabartį su praeitimi atrodo, jog kuo daugiau dievų ir įmantresnių apeigų turėjo žmonės, tuo jų sąmonė ir akiratis buvo siauresnis.

Paminėjome tris rodiklius, padedančius spręsti apie istoriją. Mes, jaunimas, esame ateitis. Kadanors savo vaikams, anūkams bei proanūkiams būsime praeitis. Palikime jiems tai, ką sukūrėme mes, mūsų tėvai, protėviai. Tai, kas teisinga ir gražu. Tai, kas garsina mūsų šalį – kalbą. Vieniems lengviau, kitiems sunkiau pripažinti, jog patys niokojame savo gimtąją kalbą. Kardinaliai kitokia yra senovės lietuvių, išsilavinusių žmonių vartojama ir jaunimo tarpe vyraujanti kalba. Banalu, bet kaip ir daugelis pasikartosiu: ir „Facebook“, ir „Skype“ virtualaus bendravimo programos iškreipia bendravimą. Tiek paaugliai, tiek vyresnio amžiaus lietuviai, bendraudami virtualioje aplinkoje, užmiršta gimtosios kalbos ypatumus, taisykles, lietuviškos abėcėlės raides, skyrybos ženklus. Žodžiu – pradeda rašyti tokiais žodžiais, jog pradedi nebesuprasti, kokią informaciją pašnekovas norėjo perduoti . Raštingumas skursta, todėl reikia tautinio identiteto, kad turtingas lietuvių kalbos žodynas nebūtų pakeistas barbarizmais, svetimybėmis.

Išsaugokime ir gyvenimo supratimą. Tikslo žinojimas ir sielos išmintis žãvi. Protingas žmogus klausinės, išmintingas – supras. Jei nesupras, tai savo jėgomis išsiaiškins. Abstraktu, tiesa? Taigi. Šį teiginį turime išsistudijuoti kiekvienas asmeniškai, pritaikydami savo pačių patirtas situacijas.

Štai toks filosofiškas skatinimas teisingai gyventi, virstantis pasakojimu apie aisčius ir vėl grižtantis prie dvasinio, moralinio tobulėjimo. Saugokime tai, kas lietuviška. Būkim dideli darbus pradėję. Maži – pabaigę.



Nesutinki?
Jei nesutinkate su straipsnio autoriaus nuomone, galite parašyti atsakomąjį straipsnį laikraščio redakcijai adresu redakcija@utenosjaunimas.lt

Daugiau autoriaus straipsnių
Suprasti istoriją – tai...
Tikra MEILĖ krepšiniui

Įvertinimas
Įvertinimas:
3
Jau įvertino: 732

Įvertink!

Komentarai [ 5 ]
2012-07-16, 4:20:40
gsoAvCXhCu rašo:
nFHe5O , [url=http://jokbsyhfxfaf.com/]jokbsyhfxfaf[/url], [link=http://vngtwrocnfqy.com/]vngtwrocnfqy[/link], http://mqjpiovqnfby.com/
2012-07-15, 23:21:00
ftbuArPLfTGqP rašo:
twUeXV <a href="http://cxpwaaldqhmf.com/">cxpwaaldqhmf</a>
2012-07-15, 7:31:21
fRTqdPBWubXaD rašo:
KY1eUS , [url=http://wamldieqhflj.com/]wamldieqhflj[/url], [link=http://jnxalhhtlqrq.com/]jnxalhhtlqrq[/link], http://gydixloqruft.com/
2012-07-14, 8:35:19
OUvfdTyqbIBfhX rašo:
pLqsy9 <a href=\"http://jpfcefphndrl.com/\">jpfcefphndrl</a>
2012-07-13, 13:39:36
jDkRPbicTsUpuk rašo:
Tos durelės buvo pačių kaimynų inyicativa. Jei toje aikštelėje liftų, kurioje nėra durelių kaimynai nenorėjo tų durelių, tai jų ir nėra. Jeigu vis dėlto yra noras, tai manau, kad ne per vėlu dar tai pasidaryti. Aurimas duos, manau, kontaktus tų, kurie dureles dėjo kitur ir pirmyn (jei reikia galiu iš Aurimo pats gauti tuos kontaktus)

Vardas:


E-pašto adresas:


Tekstas:





 


Jaustukai:







Komentarų taisyklės

1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI.
2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius.
3. Gerbkite kitų nuomonę.
4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą.
5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus.
6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius.
7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį.

Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo.
Vėliau pretenzijos nebebus priimamos.
Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos