• Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui •
 
Apklausa
Kokia tema Jums yra aktualiausia?

Utenos miesto naujienos
kelionių, išvykų įspūdžiai
mokslas, studijos
jaunimo organizacijų veikla
kita


TREČIADIENIS
2019-10-23


Vardadienius švenčia:


Šiandien:




(prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com)

Pakalbėkim...
Vardas:


Žinutė:






Draugai






MenasVienas žingsnis į šoną (II dalis)
2009-03-26, 19:08:24
Jomantė Juknaitė


Prasivėrė durys. Akinamas saulės šviesos mišinys privertė vaikiną prisimerkti. Žengęs keletą žingsnių vaikinas sviedė kuprinę į pirmą pasitaikiusią kabiną, ir ši nukrito kaip sunkus akmuo ant grindų. Erikas atsisėdo ant palangės ir žiūrėjo į baltą sniegą, nuo kurio baltumo pradėjo skaudėti akis.

Galvoje ne mintys, o makalynė. Kažkas panašaus į skystą tešlą – bandai minkyti, vis tiek nesiformuoja, viskas tykšta ant žemės, o nuo žemės jau nebesurinksi. Panašiai ir Eriko galvoje. Viskas mėtosi iš vieno šono į kitą ir niekas nebesusirenka.

Negeras jausmas lyg ir apniaukė šviesų žiemos rytą. Šitaip susimaut per pirmą pamoką. Nors koks čia susimovimas. Kitų akimis vis viena atrodai kaip žmogus be kompleksų: sugebi kalbėti su mokytoju, kaip su sau lygiu, kartais net išvesti iš kantrybės, bet iš tiesų bandai nuo savęs kažką nuslėpti. Esi lyg žmogus su kauke, kurią kaskart vis prisiklijuoji su klijais. Ją vis darosi sunkiau nusiimti, kol galiausiai ta kaukė tampa tavo gyvenimo dalimi.

Nuskambėjo skambutis. Iš klasių pradėjo plūsti vaikai. Ką tik koridoriuose persmelkusią tylą vis labiau drumstė kalbos, klykavimai, keiksmai, popierių šnarėjimai ir... dūžta stiklas. Matyt, jau vėl eilinį kartą sudaužyta kokia nors stiklinė valgykloje, bet garsas skamba visoje mokykloje.

Pasigirsta dar vienas trenksmas. Plačiai atsiveria tualeto durys, ir lyg arklių banda įkelia trys vaikinai: Saulius, Marius ir Rokas. Visi trys kvatojosi už pilvų susiėmę, net ašaros bėga.
- Ooo, Erikai, seni, žinojom, kad tave čia rasim. Pavarei tu ten per pamoką. Būtum matęs po to mokytojos veidą. Net pamokos vest nesugebėjo. Rankos drebėjo. Greičiau tą seną kuvaldą išleistų pensijon, nes jau knisa jos aiškinimai, – kalbėjo Saulius, net nepastebėdamas, kad jo niekas nesiklauso.

Visi tylėjo. Tyla buvo iš tiesų nejauki. Tiesiog varanti į neviltį. Galbūt tik vienintelis Sauliaus balsas padėdavo visiems suvokti realybę.
- Ei, dabar ilgoji... einam va pakelį turiu. Patrauksim visi po dūmelį! – pagaliau sumąstė Marius.
- Na jei einam, tai einam, – nelabai norom pasakė Erikas.
Visi keturi vaikinai patraukė iš tualeto. Be striukių, be nieko. Mariaus rankoje matėsi baltas cigarečių pakelis. Dar šviežias, nepraplėštas.

Lauke šaltas gūsis griebė visus keturis vaikinus. Rankos sukištos į kišenes ir eina išsišiepę trys vaikinai. Tik ne Erikas. Jis vis kažko rimtas.

Visi vaikinai užsikūrė po cigaretę. Erikas ją priglaudė prie lūpų. Įtraukė kiek oro. Burnoje pasijuto šlykštus skonis. Lyg ir degėsiai, dūmai, ar kažkas panašaus. Giliai iškvėpė ir didelis dūmų kamuolys traukėsi kuo toliau nuo Eriko ir jo draugų, lyg bėgdamas ar bijodamas vėl atsidurti ten, iš kur išėjęs.

Cigaretė su kiekvienu įtraukimu vis mažėjo, o Eriko burnoje vis labiau jautėsi nemalonus skonis, kurio atsikratyti neįmanoma. Daug kas sako, kad rūkymas - geras dalykas padeda atsipalaiduoti, bet vaikinas tik dar labiau įsitempė kaip gitaros styga, ir trūko tik vienos prilietimo, kad šis pratrūktų.

Nesinori daryti daugelio dalykų, bet esi priverstas. Esi priverstas vien tam, kad būtum kopija. Fabrikinis dirbinys, kuris nesiskiria nuo kitų egzempliorių. Bet ar tokie žmonės turi savyje ką nors? Galbūt ir turi, tik bijo visa tai parodyti ir todėl visą gyvenimą taip ir lieka fabrikinės kopijos.

Pagaliau vaikinai baigė nuodyti save. Trys besikvatojantys ir vienas tik dirbtinai besišypsantis. Visi patraukė į pamokas. Paskutines likusias pamokas, kurios šiaip ar taip reikšmės nebeturėjo, nes viskas tiesiog plaukė sena vaga. Jokio triukšmo, jokių išsišokimų.

Sučeža popierėlis ir lėtai iškrinta iš Eriko kišenės. Vaikinas tik atsitūpia prie durų, pakeldamas popieriuką, ir vis dar įnirtingai ieško raktų. Nebeapsikentė. Skambutis į duris nutraukia televizoriaus garsus. Šlepsėjimas ir pro durų plyšį pasirodo Eriko mama. Nesimatė jokios šypsenos veide, tik nostalgiškas žvilgsnis.
- O! Jau grįžai! Kaip mokykloj sekėsi? – tik iš pareigos paklausė mama.
- Nuostabiai! – ganėtinai piktai pasakė Erikas.
Vaikinas drąsiai įėjo pro duris ir tiesiu taikymu patraukė į savo kambarį, kuriame jautėsi lyg karalius.

Viena vieta, kur jautiesi saugus, tai yra namai. Taip daugelio iš mūsų galvoje yra užfiksuota, kad namai mūsų prieglobstis nuo visų audrų, mūsų džiaugsmo ir skausmo klausytojas. Vis viena - be namų nėra žmogaus. Juk ir benamiai stengiasi susikurti būstą, kaip ir laukiniai žvėrys.

Erikas priėjo prie lango ir vėl spoksojo į baltą sniegą tol, kol paskaudo akis. Išsitraukęs iš kuprinės baltą popieriaus lapelį pradėjo rašyti:

Baltu krauju žemė nusėta,
Pavasarį – ji vėl bus gelėta,
Ir dings sidabrinė žara,
Bet vėl ši sugrįš kažkada.

Ir šaltis keliaus vėl per kūną,
Ir vėjas pasuks vėl laiko malūną...
Ir lašo to kraujo balčiausio,
Norėčiau lašelio mažiausio...



Nepabaigęs savo eilėraščio vaikinas įmetė jį į stalčių, dar kiek paglamžė, kad neatrodytų įtartinai. Nors stalčius buvo pilnas tokių suglamžytų lapelių. Matyt, daugumą jau mama spėjo išmesti, bet vaikinui nebuvo labai svarbu. Svarbiausia, kad visą šį turtą jis slėpė nuo kitų.

Erikas slėpė savo eilėraštį nesirūpindamas, ar jis bus išmestas, ar ne. Vaikinui buvo svarbu, jog galbūt kas nors jį perskaitys. O jeigu ir paklius į nemokančio žmogaus rankas – nieko tokio. Visgi žmogui pravers prie ūkio.

Pamažu ateina miego metas. Bet Erikas nei velnio nesiruošia eiti miegoti. Vis rankoje spaudžia flakonėlį su žaliais dažais. Vaikinas neskubėdamas paslėpė flakonėlį striukėje, kad mama nepamatytų, ir lėtai apsirengė.
- Ei, tai kur susiruošei? – paklausė tėvas iš kito kambario.
- Aš tuoj grįšiu. Užtruksiu 10 minučių. Eisiu vadovėlio pasiskolint iš draugo.
Vaikinas užtrenkė duris ir patraukė į šaltą tamsą, kuri vis dar matosi už lango.

Daugiau autoriaus straipsnių
Kaip senimas motyvuoja jaunimą
Vienas žingsnis į šoną (II dalis)
Vienas žingsnis į šoną (I dalis)

Įvertinimas
Įvertinimas:
3.1
Jau įvertino: 1275

Įvertink!

Komentarai [ 8 ]
2013-07-08, 8:54:01
umCL9kmFzsP rašo:
oh yes. I've had an ongoing sulgtgre with that for years. My only solution has been to force myself to make multiples, which is hard enough as it is. Also, I try to price things so that the sale will make me feel a little better about letting things go. Also difficult.p.s. that XL triangle bag is just SO gorgeous! http://vcutwd.com [url=http://wkhlvvqv.com]wkhlvvqv[/url] [link=http://fypesvxaagp.com]fypesvxaagp[/link]
2013-07-07, 12:35:56
23JVfzmB02 rašo:
I've been a keen lover of your site for a while and never truly given anything at all back, I am<a href="http://apmmuvwhlk.com"> hipnog</a> to change that in the future with increased conversation.Thanks for another great inclusion for the website.
2013-07-05, 17:13:30
NZ4FAHjpYl rašo:
Pehhh.. Gempak seh.. Camne bro tangkap <a href="http://qresflwkw.com">gmbaar</a>? Nampak old skool der.. Saya ZERO pasal snap shot ni.. Guna lens spesel ke? Aishh.. Nak tau ler..
2013-04-04, 12:29:38
qqVYMWNj rašo:
Well put, sir, well put. I'll creitanly make note of that.
2009-03-27, 19:55:58
Jomantė rašo:
Donatai-> Pamatysi kas bus toliau ;} Galiu pasakyt, kad neskaičiau rugiuose prie bedugnės net klasėje (te atleidžia man mano lietuvių mokytoja, nors jeigu sužinotų, 110 proc, kad likčiau be galvos...). Be to, ačiū už šiek tiek kritikos

"-" -> Dažna mano stiliaus klaida ;} Pabandysim su ja dorotis :] Ačiū už patarimą ;}
2009-03-27, 18:42:24
"-" rašo:
Bado akis besikartojantis žodis 'vaikinas'. Paieškok įvairesnių žodžių, o šiaip įdomu skaityti, sėkmės tobulėjant
2009-03-26, 22:07:11
Donatas rašo:
Iškart pasakau, kad čia jokia kritika Kaip jau anksčiau minėjau, atsikračiau tokio dalyko. Na bet man vienas dalykas taip labai išsikiša čia. Na kodėl gi po velnių toks drąsuolis kietuolis bičas rašo tokį bobutišką, gyvenimu nepatenkintą, niekeno nemylimą eilėraštį? Aš kai tokių veikėjų dabar dažnai nematau, man labai įdomu buvo, kad drąsus žmogus, nebijo mokytojų ir pan. (kaip ten jam gali baigtis, gal bus išmestas iš mokyklos, bet dabar jau į galvą lenda Rugiai prie bedugnės ) Na gerai, tikiuosi, kad bent jau ne ilgam jis toks surūgęs bus Sėkmės toliau rašant!
2009-03-26, 21:13:35
Egle rašo:
Oi laukiam kuo greičiau kitos dalies
Man labai patiko

Vardas:


E-pašto adresas:


Tekstas:





 


Jaustukai:







Komentarų taisyklės

1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI.
2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius.
3. Gerbkite kitų nuomonę.
4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą.
5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus.
6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius.
7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį.

Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo.
Vėliau pretenzijos nebebus priimamos.
Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos